Socialinio darbuotojo ir kliento dialogas, kaip pagalba ekonominį smurtą patiriantiems asmenims su negalia

Abstract

Tyrimo problema. Lietuvos ar užsienių šalių moksliniuose straipsniuose yra nuolat analizuojamos smurto apraiškos ir galimos pagalbos formos. Pastebima, kad ekonominio ir socialinio teisingumo problemos susilaukia mažai dėmesio. Taigi, teisinėje ir socialinėje struktūrose, šioms problemoms spręsti nėra „švarios“ teisingumu pagrįstos erdvės. Nagrinėjant socialinį darbą, kaip žmonėms pagalbą teikiančią sritį, pastebima, kad socialinio darbuotojo dialogo kaip metodo naudojimas socialiniame darbe su asmenimis su negalia, patiriantiems ir išgyvenantiems ekonominį smurtą, nėra išsamiai tyrinėta, o tyrimų, analizuojančių socialinio darbuotojo dialogą kaip pagalbą asmenims su negalia nukentėjusiems nuo ekonominio smurto, taip pat stinga. Tyrimo objektas. Socialinio darbuotojo ir kliento dialogas, kaip pagalba ekonominį smurtą patiriantiems asmenims su negalia. Tyrimo tikslas – atskleisti dialogą, kaip socialinio darbuotojo pagalbos galimybę, ekonominį smurtą patiriantiems asmenims su negalia. Tyrimo uždaviniai: aptarti asmenų su negalia dinamiką Lietuvoje bei ekonominio smurto sampratą raišką šiandienos perspektyvoje; analizuoti dialogą, kaip pagalbos galimybę socialiniame darbe su asmenimis su negalia; empiriškai ištirti socialinio darbuotojo ir kliento dialogą, kaip pagalbą ekonominį smurtą patiriantiems asmenims su negalia. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kokybinis tyrimas su pusiau struktūruoto interviu metodu; kokybinė turinio (content) analizė. Struktūruotame interviu pasirinkti devyni respondentai su negalia, patyrę ekonominį smurtą. Tyrimo etapai susideda iš bendros informacijos apie respondentų demografinę charakteristiką, socialinę padėtį, patirto ekonominio smurto situacijos, asmenų su negalia požiūrio į ekonominį smurtą, į pagalbą, į socialinio darbuotojo vaidmenį ir dialogą, kaip metodą, kurio pagalba yra atskleidžiamas ekonominio smurto naudojimas prieš asmenis su negalia. Tyrimo rezultatų apžvalga. Apžvelgiant tyrimo rezultatus, akivaizdu, kad asmenų su negalia demografinė charakteristika, socialinė aplinka ir ekonominio smurto situacijos parodo ekonominio smurto slaptą egzistavimą, jo sudėtingumą ir ilgalaikę žalą asmeniui su negalia. Jis slepiasi po psichologinio ir fizinio smurto „skraiste“. Atspindi visišką artimųjų cinizmą neįgaliam savo šeimos nariui. Todėl šie smurto aspektai stipriai įtakoja gyvenimo kokybę ir kasdienį funkcionavimą asmeniui su negalia. Respondentai socialinį darbuotoją nurodė, kaip esminį pagalbos ir emocinio palaikymo šaltinį. Tyrimo dalyviai į dialogą atliepė ne tik kaip į žodinę komunikaciją, bet ir kaip į nuoseklų, saugų, pagarbų ryšį, leidžianti žmogui su negalia jaustis priimtam, girdimam ir vertingam. Research Problem. Manifestations of violence and possible forms of support are frequently analyzed in academic articles both in Lithuania and abroad. However, issues related to economic and social justice receive comparatively little attention. As a result, there is no clear, justice-based space within legal and social structures to address these issues. When analyzing social work as a helping profession, it becomes evident that the use of dialogue by social workers as a method in working with individuals with disabilities who experience and endure economic abuse has not been thotoughly studied. Furthermore, there is a lack of research focusing on dialogue as a form of support for individuals with disabilities affested by economic violence. Research Object. The dialogue between a social worker and a client as a form of support for persons with disabilities experiencing economic violence. Research Aim. To reveal dialogue as a support mechanism used by social workers for individuals with disabilities experiencing economic abuse. Research Objectives: to discuss the current situation of individuals with disabilities in Lithuania and the concept and manifestations of economic sbuse in todays‘s context; to analyze dialogue as a potential form of support in social work with individuals with disabilities; to empirically examine the dialogue between social workers and clients as a form of support for individuals with disabilities who experience economic abuse. Research Methods: analysis of academic literature; qualitative research using semi-structured interview method; qualitative content analysis. Nine respondents with disabilities who had experienced economic abuse were selected for the structured interviews. The research stages included gathering general information about the respondents’ demographic characteristics, social status, experiences of economic abus, and their perspectives on economic abuse, available support, the role of the social worker, and dialogue as a method for uncovering economic abuse against individuals with disabilities. Overview of Research Findings. The results clearly show that the demographic characteristics, social environment, and situations of economic abuse experienced by individuals with disabilities reveal the hidden presence, complexity, and long-term harm saused by economic abuse. This type of abuse is often masked by psychological and physical violence. The data reflect a profound level of cynicism from close family members toward their relatives with disabilities. These aspects of abuse significantly affect the quality of life and daily functioning of individuals with disabilities. Respondents identified the social worker as a key source of support and emotional reinforcement. Participants perceived dialogue not only as verbal communication but as a consistent, safe, and respectful relationship that allows individuals with disabilities to feel accepted, heard, and valued.