Domenico Scarlatti kūrybos bruožai bei klavyrinių sonatų sandaros ir muzikos kalbos ypatumai

Domenico Scarlatti (1685-1757) – vienas žymiausių Baroko epochos italų kompozitorių, klavesinininkų, vargonininkų, pedagogų ir atlikėjų. Jo klavesininė kūryba yra neabejotinas XVIII a. muzikinės kultūros fenomenas. D. Scarlatti kūryba susijusi su laikotarpiu, kada nuo polifoninio stiliaus pereita prie homofoninės muzikos kalbos braižo. Nors kompozitorius yra sukūręs įvairių muzikinių kompozicijų, tačiau reikšmingiausią kūrybos dalį sudaro klavesininės sonatos. Jos ir įamžino italų kompozitoriaus vardą muzikinės kūrybos istorijoje. Iš sukurtų apie 600 klavyrinių sonatų, šiuo metu atlikėjams yra prieinamos apie 500. D. Scarlatti savo sukurtas klavesinines kompozicijas pavadino „Essercizi per Gravicembalo“ (etiudai, pratimai, bipartitos klavesinui). Daugelis šių sonatų kompozitoriui praversdavo jo pedagoginiame darbe. Savo sukurtose sonatose D. Scarlatti techninius uždavinius derindavo su meniniu turiniu. Nors italų meistro klavyriniai kūriniai pavadinti sonatomis, tačiau, pagal jose esančius įvairiems žanrams būdingus bruožus, kompozicijas galime suskirstyti į svarbiausius mokyklinio repertuaro žanrus: polifoninės sandaros kompozicijas, etiudus, stambios formos tipo kūrinius bei įvairaus pobūdžio pjeses. Kompozitorius kaip tikras virtuozas ir revoliucionierius buvo daugelio naujovių savo klavesininėje kūryboje bei jos atlikime skleidėjas. Jo kūryboje užfiksuoti tokie pasiekimai kaip: žėrinčių gamų per kelias oktavas pasažai, įvairiausios faktūros arpeggio (trumpi ir laužyti), paralelinės tercijos, sekstos, oktavos vienos rankos partijoje, oktavų technika, įvairiausi plačių šuolių variantai, rankų kryžiavimas, vienos natos repeticijos, dvigubų natų atlikimas, įvairiausios ritminės formuluotės. Visai šiai pianistinei technikai įvaldyti yra reikalinga žėrinti ir tiksli artikuliacija, aktyvūs pirštai, laisvi ir lengvi judesiai, būtinas įvairių štrichų pasitelkimas. D. Scarlatti klavesininė kūryba yra puiki medžiaga mokinių muzikinės klausos vystymui, ritmo pojūčio lavinimui, motorikos įgūdžių gerinimui ir vaizduotės žadinimui. Šiuo metu italų kompozitoriaus kūrybos palikimas yra saugomas net keturiuose pasaulio archyvuose: Venecijoje, Parmoje, Miunchene bei Vienoje. Deja, bet kompozitoriui gyvam esant buvo išleista tik nedidelė kūrybos dalis. D. Scarlatti kūrybą redagavo ir išleido keletas leidėjų, tačiau populiariausi šių sonatų kataloguotojai buvo Ralphas Kirkpatrickas ir Alessandro‘as Longo‘as. Jie numeruodami kiekvienam būdinga seka, prie sonatų numerių pridėdavo pirmą savo pavardžių raidę, atitinkamai K. ar L. Ir tokia numeracija, siekiant didesnio aiškumo, dažnai išlikdavo ir kitų redaktorių bei leidėjų išleistuose rinkiniuose. D. Scarlatti klavyrinės sonatos buvo garsių pianistų repertuaro dalis. Tikrą atgimimą kompozitoriaus sonatos patyrė žymios klavesinininkės Wandos Alexandros Landowskos dėka. Nenuostabu, kad šio kompozitoriaus kūryba patraukė ir tokių didžių pianistų dėmesį kaip – Ferenco Liszto, Antono Rubinšteino (rus. Анто́н Рубинште́йн), Johanneso Brahmso, Carlo Tausigo, Annos Jesipovos (rus. Анна Есипова), Bela Bartoko, Claros Haskil, Vladimiro Horowitzo (rus. Влади́мир Го́ровиц), Emilio Gilelso (rus. Емі́ль Гі́лельс), Sviatoslavo Richterio (rus. Святослав Рихтер), Arturo Benedetti Michelangeli, Georgo Cziffros, Raffio Petrosiano, Glenno Gouldo, Scotto Rosso, Marthos Argerich, Mikhailo Pletniovo (rus. Михаил Плетнёв), Ivo Pogorelichiaus ir kitų. Šių laikų atlikėjai vis dažniau atsigręžia į senąją XVIII a. muziką. Pianistų susidomėjimas D. Scarlatti kūryba jaučiamas ir Lietuvoje. Tačiau tenka pastebėti, kad pirminėje muzikos grandyje – vaikų muzikos mokyklose – italų kompozitoriaus muzika atliekama retai. Tai įtakoti gali keletas svarbių priežasčių: bibliotekos savo fonduose neturi D. Scarlatti klavyrinių kūrinių ar gali būti metodinės medžiagos lietuvių kalba trūkumas.

Domenico Scarlatti (1685-1757) – one of the most famous Baroque epoch italian composer, harpsichordist, organist, pedagogue and performer. His harpsichord creativity is undoubted XVIII century phenomenon of music culture. D. Scarlatti piano works are realted to the period, when homophonic music language came over polyphonic style. Though the composer created various kind of compositions, the most important part of creativity is the harpsichord sonatas. These pieces monumentalized the name of the italian composer into the history of music life. He created more than 600 harpsichord sonatas, but today there are only about 500 available to performers. D. Scarlatti‘s harpsichord compositions named by him self „Essercizi per Gravicembalo“ (etudes, exercises, bipartitas for harpsichord). Most of these sonatas were useful in composers pedagogic work. In his sonatas, D. Scarlatti has associated technical exercises with artistical matters. Piano pieces of the italian maestro were titled by the name of sonatas, but of the features existent in them, we can collect these compositions into most important genres in music school repertoire: polyphonic structure compositions, etudes, big forms type pieces and various kind of plays. The composer was a spreader of this many novelty in his harpsichord creativity work and in performing it like a really virtuoso and big revolutionist. His works include such achievements as: sparkling scale passages through several octaves, various kind of facture arpeggio – short and break, parallelic thirds, sixths, octaves in one hand part, technics of octaves, various kind of wide jumps, hand cosses, repetition of one note, double note playing and various rhythmical formulas. To learn all that pianistic technic is needed to have brilliant and precisious articulation, active fingers, free and light motions. D. Scarlatti piano works are great material to develop children music hearing, to educate rihythmical sense, to improve motorical skills and to stimulate their imagination. Nowadays the italian composer‘s creative heritage is protected in four archives of the world: in Venice, Parma, Munich and Vienna. Regrettably, but only a little part was published when the composer was alive. D. Scarlatti piano works were edited and published by many editors, but most popular cataloguers of sonatas were Ralph Kirkpatrick and Alessandro Longo. They both had their own numbering system, but all time close to the existing numbers of sonatas they wrote the first letter of their surname, accordingly K. or L. That numbering system to make all more clearly, has also been used in other editors published collections. D. Scarlatti piano works were a part of repertoire of famous pianists. The biggest revival composer‘s sonatas took in performing of harpsichordist Wanda Alexandra Landowska. It is no little wonder that this creativity of the composer occupied the attention of such great pianist as – Ferenc Liszt, Anton Rubinštein (Анто́н Рубинште́йн), Johannes Brahms, Carl Tausig, Anna Jesipova (Анна Есипова), Bela Bartok, Clara Haskil, Vladimir Horowitz (Влади́мир Го́ровиц), Emil Gilels (rus. Емі́ль Гі́лельс), Sviatoslav Richter (rus. Святослав Рихтер), Arturo Benedetti Michelangeli, Georg Cziffra, Raffi Petrosian, Glenn Gould, Scott Ross, Martha Argerich, Mikhail Pletniov (Михаил Плетнёв), Ivo Pogorelich and others. Present-day performers more often turns to antique XVIII century music. The interest of pianists of D. Scarlatti piano works is being felt in Lithuania too. But first what we could see is that in starting scale – in music school – piano compositions of italian composer are rarely performed. The influence of that could be several main reasons: the libraries do not have D. Scarlatti piano works in their fund or it is lack of methodic material in lithuanian language.