Slaugytojų psichosocialinių darbo veiksnių valdymas sveikatos priežiūros įstaigoje
Tarasova, Julija |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbo tikslas – atskleisti slaugytojų patiriamus psichosocialinius darbo veiksnius ir nuomonę apie jų valdymą sveikatos prežiūros įstaigose. Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje naudojant autorės sukurtą anketą vadovaujantis nuostatais ,, Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo‘‘ ir Streso darbe anketos klausimynu. Tyrimo imtis – 224 slaugytojos. Statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS programinio paketo 24 versiją, panaudotas chi kvadrato kriterijus, regresinė analizė. Požymių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Rastos statistiškai reikšmingai sąsajos tarp psichosocialinių darbo veiksnių ir slaugytojų amžiaus, darbo stažo. Mažiau nei pusė apklaustų slaugytojų psichosocialinių darbo rizikos veiksnių valdymą vertina vidutiniškai. Darbo kontroliavimo galimybės, tarpasmeninių santykių darbe ugdymas, socialinė paramos ir grįžtamojo ryšio teikimas, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumas, optimalūs darbo reikalavimai, pokyčių valdymas, organizacinis teisingumas, darbuotojų įgalinimas, tinkama informacija ir komunikacija – tai pagrindinės psichosocialinės rizikos mažinimo priemonės sveikatos priežiūros įstaigoje. Išvados. Psichosocialinė rizika darbe nėra tinkamai valdoma, todėl buvo sukurtas modelis psichosocialinės darbo aplinkos gerinimui.
Work aim. To reveal the psychosocial work factors experienced by nurses and their opinion about their management in health care institutions. Analysis methods. The quntitative study was accomplished in Klaipėda city hospital using a questionnaire created by the author to guide by ,, The regulations on approval of methodological guidelines for the study of psychosocial risk factors‘‘ and stress questionnaire. Total 224 nurses were enrolled in the study. The statistical analysis was performed to use the SPSS version 24, the chi – square test, regression analysis. The difference between signs was considered statistically significant at p<0,05. The study was conducted in accordance with ethical principles. Analysis results. Statistically significant relationships were found between the psychosocial factors of work and the age of nurses, experience of work. Less than half of nurses evaluate management of psychosocial work risk factors on average. Opportunities for controlling work, developing interpersonal relationships at work, providing social support and feedback, work – life balance, optimal work requirements, change management, organizational justice, empowerment of employees, appropriate information and communication are the main tools for reducing psychosocial risk in a health care institution. Conclusions. The psychosocial risk at work is not well managed, therefore, a model for improving the psychosocial working environment has been developed.