Lietuvos privalomosios karo tarnybos formavimo politinis diskursas
Balčytienė, Auksė | |
Disertacijoje „Lietuvos privalomosios karo tarnybos formavimo politinis diskursas“ analizuojamas Lietuvos privalomosios karo tarnybos (PKT) formavimo politinis diskursas demokratinės valstybės kontekste. Tyrimas identifikuoja diskurso formavimo sudėtingumą, akcentuojant PKT nesuderinamumą su liberalios demokratijos principais, tokiais kaip pilietinės teisės, laisvės ir lygių galimybių užtikrinimas. Kritinės diskurso analizės metodu išnagrinėtos politinių partijų rinkimų programos, Lietuvos Respublikos Seimo diskusijų stenogramos ir publikacijos naujienų portale Delfi.lt. Disertacijoje suformuotas analitinis modelis, skirtas politinio diskurso tyrimui. Disertacijos rezultatai atskleidžia, kad PKT politinis diskursas Lietuvoje yra dažnai fragmentuotas, o jo intensyvumas priklauso nuo geopolitinių situacijų, ypač reaguojant į grėsmes, tokias kaip Rusijos agresija. Nors politikų formuojama diskursas siekia suderinti nacionalinio saugumo tikslus su demokratijos principais, tyrimas rodo, kad šis procesas išlieka nenuoseklus.
The dissertation "The Political Discourse on the Formation of Compulsory Military Service in Lithuania" analyses the political discourse on the formation of compulsory military service in Lithuania in the context of a democratic state. The study reveals the complexity of the discourse formation. It highlights the incompatibility of conscription with the principles of liberal democracy, such as civil rights, liberties and equal opportunities. Critical discourse analysis was used to analyse the election programmes of political parties, transcripts of debates in the Seimas of the Republic of Lithuania, and publications on the news portal Delfi.lt. The dissertation develops an analytical model for the study of political discourse. The results of the dissertation show that the political discourse of the compulsory military service in Lithuania is often fragmented and its intensity depends on geopolitical situations, especially in response to threats such as Russian aggression. Although the discourse shaped by politicians attempts to reconcile national security objectives with democratic principles, the study shows that this process remains inconsistent.