Istoriniai Rusnės vietovardžiai
Bartuška, Vytautas |
Temos aktualumas. Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto, temomis yra atlikta daug istorinių ir kalbinių tyrimų, tačiau Rusnės apylinkių vietovardžiai, ypač istoriniai, nepateko į išsamesnių kalbinių tyrimų akiratį. Išsamių, Rusnei skirtų kalbinių tyrimų, trūkumas lemia šio darbo aktualumą. Istoriniuose šaltiniuose randama kur kas daugiau šių apylinkių vietovardžių, negu jų žinoma mūsų dienomis, jų ištyrimas prisidėtų prie bendro baltų vardyno tyrimo, be to, sunormintos formos galėtų papildyti šio regiono simbolinių vardų sąrašą Tikslas. Kalbiniu požiūriu ištirti Rusnės esamus ir istorinius vietovardžius, nustatyti jų kilmę, darybą, apžvelgti semantinę motyvaciją. Metodai. Tyrime remiamasi įprasta onomastikos tyrimo metodologija: kartografijos ir istorinių šaltinių analize, vietovardžių rašybos variantų ištyrimu, istoriniu- lyginamuoju metodu, vietovardžių variantiškumo ir darybos analize bei semantinės motyvacijos analize. Sociolingvistinis metodas naudojamas toponimų vartojimo sferos, jų išnykimo priežasčių nustatymui. Rezultatai ir išvados. Apibendrinant galima būtų pasakyti kad iš užregistruotų 87 vietovardžių šiuo metu nebevartojami 38. Absoliuti dauguma Rusnės toponimų yra baltiškos kilmės. Darybiškai įvairiausi yra hidronimai. Beveik visi vietovardžiai semantiškai motyvuoti.
Theme relevance. Many historical and linguistic studies have been carried out on the topics of Lithuania Minor and Klaipėda Region, but Rusne Region toponyms, especially historical ones, have not been included in the scope of more detailed linguistic studies. The lack of detailed linguistic research on Rusne is the reason for the relevance of this work. Historical sources contain many more Rusne area place names than are known today, and their study would contribute to the general study of Baltic names, and their standardised forms could add to the list of symbolic names of the region. Purpose. Linguistic study of Rusne's existing and historical toponyms, to determine their origin and derivation, to review their semantic motivation. Methods. The study is based on the usual methodology of onomastic research: analysis of cartographic and historical sources, study of spelling variations of place names, historical-comparative method, analysis of change and formation of place names, analysis of semantic motivation. The sociolinguistic method is used to determine the sphere of use of toponyms and the reasons for their decline. Results and conclusions. In summary, of the 87 registered place names, 38 are no longer in use. The vast majority of Rusnė toponyms are of Baltic origin. Hydronyms are the most diverse in origin. Almost all place names are semantically motivated.