Socialinio darbuotojo profesinio perdegimo raiška ir įveika atvejo vadybos su šeima kontekste

Profesinis perdegimas - tai negatyvi psichologinė būsena kylanti darbinėje aplinkoje sutrikdanti darbuotojo funkcionavimą dėl kurios sumažėja profesinis ir darbo efektyvumas. Profesinis perdegimas pasižymi ilgalaikiu poveikiu darbuotojo psichologinei ir fizinei sveikatai, neigiamai paveikia organizacijos funkcionavimą ir teikiamų paslaugų kokybę. Socialiniai darbuotoja patenka į itin aukštos rizikos grupę patirti profesinį perdegimą, nes kasdien susiduria su kompleksinėmis paslaugų gavėjų problemomis, kurias turi profesionaliai išspręsti nepaisant patiems kylančių profesinių dilemų, sunkumų kylančių organizaciniame ir individualiame lygmenyse. Vadovai siekdami užtikrinti darbuotojų gerovę turi skirti didesnį dėmesį gerinant darbo organizavimo sąlygas, profesinės paramos būdus, sudarant sąlygas stiprinant individualias asmens savybes ir kt. Socialinis darbuotojas siekdamas išvengti profesinio perdegimo turi ne tik tobulinti savo profesines kompetencijas teikiant pagalbą, bet ir stiprinti savo savireguliaciją padedant sau spręsti sunkumus.
Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo profesinio perdegimo raišką ir įveiką atvejo vadybos su šeima kontekste. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti socialinio darbuotojo profesinio perdegimo teorinius pagrindus. Atskleisti individualius ir organizacinius veiksnius įtakojančius socialinio darbuotojo profesinio perdegimo raišką ir įveikos galimybes teoriniame diskurse. Ištirti socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis patiriančiomis socialinę riziką, profesinio perdegimo riziką remiantis jų profesine patirtimi. Ištirti socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis patiriančiomis socialinę riziką, profesinio perdegimo įveikos priemones remiantis jų asmenine patirtimi. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir apibendrinimas. Kokybinio tyrimo metu duomenų rinkimui naudotas pusiau struktūruotas interviu metodas (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016). Radiniai buvo formuojami turinio (content) analizės metodu (Židžiūnaitė, Sabaliauskas, 2017). Tyrimo imtį sudarė 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis patiriančiomis socialinę riziką. Tyrimo rezultatai. Remiantis socialinių darbuotojų dirbančių su šeimomis patirtimis ir įžvalgomis atskleistas profesinio perdegimo suvokimas, profesinį perdegimą įtakojančios priežastys ir matomi pagalbos būdai. Nustatyta, kad profesinis perdegimas labiausiai siejamas su pasireiškusia neigiama emocine, psichologine ir fizine darbuotojo būsena, bei profesinių kompetencijų sumažėjimu. Išanalizavus socialinio darbuotojo patirtis nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai profesinėje veikloje patyrė (patiria) profesinio perdegimo psichinius ir fizinius simptomus bei profesiniu kompetencijų sumažėjimą. Atskleista, kad profesinį perdegimą įtakoja organizaciniai veiksniai: didelis darbo krūvis, tobulesnių sąlygų profesiniam tobulėjimui siekis, neužtikrinamos darbo priemonės, nepakankama palaikymo ir motyvavimo sistema, bendradarbiavimo su kitais specialistais stoka, nepakankamai aiškios darbo funkcijos. Taip pat įtakos turi visuomenės požiūrio kaita. Išryškinti individualūs veiksniai, turintys įtakos profesinio perdegimo raiškai: patiriamas nuolatinis stresas, negebėjimas brėžti ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, motyvacijos raiška per vadovo ir paslaugų gavėjų įvertinimą, kliento motyvacijos svarba, per didelės atsakomybės perdavimas ir prisiėmimas už paslaugų gavėjų gyvenimus. Profesinio perdegimo raiškai įtakos turi socialinio darbuotojo veiklos laukas ir paslaugų gavėjų charakteristika. Nustatyta, kad didžiausius iššūkius, siekiant socialinio darbo rezultatų, sukelia: menka klientų motyvacija keisti esamą situaciją, agresyvūs ir neblaivūs klientai, kliento noras bendrauti ne darbo valandomis. Socialiniai darbuotojai mano, kad didžiausias paramos efektyvumas jaučiamas organizacinėse priemonėse: emociniame kolektyvo palaikyme, profesinėje paramoje per supervizijos ir intervizijos procesus, komandinio darbo procese, palakiose sąlygose profesiniam tobulėjimui. Mažesnis paramos efektyvumas įžvelgiamas individualiuose įveikos būduose, tokiuose taip savireguliacijos būdai, profesinių kompetencijų stiprinimas.
Išvada. Svarbu analizuojant profesinio perdegimo priežastis ir įveikos formas atsižvelgti į organizacinius veiksnius (organizacijoje vyraujančią kultūrą, organizacijos vadybą, sudaromas darbo sąlygas), tačiau ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į individualius profesinį perdegimą lemiančius veiksnius ir įveikos būdus tokius kaip: savireguliacija, kompetencija ir kt. Metodologinės prieigos. Tyrime analizuojamas reiškinys- profesinio perdegimo raiška ir įveikos galimybės, grindžiamas profesinio perdegimo koncepcija ir sistemų teorija.

Professional burnout is a negative psychological state arising in the working evironment that disrupts the employee‘s functioning that results in a decrease in professional and work efficiency. Professional burnout has a long-term impact on the employee‘s psychological and physical health, negatively affects the functioning of the organization and the quality of services provided. Social workers face complex problems of service recipients every day, which they have to solve professionally despite the professional dilemmas that arise themselves, difficulties arising at both the organizational and the individual levels, so social workers fall into an extremely high risk group of experiencing professional burnout. In order to ensure the well-being of employee‘s, managers must pay mroe attention to improving the conditions of work organization, methods of professional support, creating conditions for strengthening the individual qualities of a person, etc. In order to avoid professional burnout, a social worker must not only improve his professional competences by providing assistance, but also strengthen his self-regulation by helping himself to solve difficulties. In order to ensure the well-being of employee‘s, managers must pay more attention to improve the conditions of work organization, methods of professional support, creating conditions for strengthtening the individual qualities of a person, etc. In order to avoid professional burnout, a social worker must not only improve his professional competences by providing assistance, but also strengthten his self-regulation by helping himself to solve problems. The purpose of the study is to reveal the manifestation and overcoming of the social worker‘s professional burnout in the context of case management with the family. Research objectives : To reveal the theoretical foundations of social worker‘s professional burnout. To reveal the individual and organizational factors influencing the expression of the social worker‘s professional burnout and coping options in the theoretical discourse. To investigate the means of coping with professional burnout of a social worker with families experiencing social risk based on their personal experience. Research methods: analysis and summarization of scientific literature, documents. During the qualitative study, a semi-structured interview method was used for data collection (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016). The findings were formed using the content analysis method (Židžiūnaitė, Sabaliauskas, 2017). The research sample consisted of 9 social workers working with families experiencing social risk. Research results. Based on the experiences and insights of social workers working with families, the perception of professional burnout, the causes influencing professional burnout and visible ways of help are revealed. It was established that professional burnout is mostly associated with the manifested negative emotional, psychological and physical state of the employee, as well as a decrease in professional competences. After analyzing the experience of the social worker, it was found that all the social workers who participated in the study experienced (are experiencing) the mental and physical symptoms of professional burnout and a decrease in professional competences in their professional activities It was revealed that professional burnout is influenced by organizational factors: high workload, striving for better conditions for professional development, lack of work tools, insufficient support and motivation system, lack of cooperation with other specialists, unclear job functions. The change in public attitudes also has an impact. Individual factors influencing the expression of professional burnout are highlighted: experiencing constant stress, inability to draw boundaries between work and personal life, expression of motivation through the assessment of the manager and service recipients, the importance of client motivation, transfer of too much responsibility and assumption for the lives of service recipients. The expression of professional burnout is influenced by the social worker‘s field of activity and the characteristics of service recipients. It was established that the biggest challenges in achieving social work results are caused by: low motivation of clients to change the current situation, agressive and intoxicated clients, client‘s desire to communicate outside working hours. Social workers believe that the greatest effectiveness of support is felt in organizational measures: emotional support of the team, professional support through supervision and intervision processes, team work process, strengthening of professional competences. Lower efficiency of support can be seen in individual ways of coping, such as self regulation methods, strengthening of professional competences. Conclusion. When analyzing the causes of professional burnout and forms of coping, it is important to consider organizational factors (culture prevailing in the organization, management of the organization, working conditions), but it is no less important to consider individual factors that determine professional burnout and coping methods such as: self-regulation, competence, etc. Methodological aproaches. The research analyzes the phenomenon – the expression of professional burnout and the possibilities of overcoming it, based on the concept of professional burnout and systems theory.