Slaugytojų savivaizdis ir skaitemninės kompetencijos
Činčikienė, Rasa |
Slaugytojų savivoka šiandien labai priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sveikatos priežiūros iššūkių. Slaugytojai nuolatos tobulina savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų veiksmingai rūpintis pacientais. Skaitmeninės technologijos yra svarbi šio proceso dalis, nes padeda greitai ir tiksliai apdoroti pacientų informaciją, užtikrinti geresnę priežiūrą ir duomenų saugumą. Tai leidžia slaugytojams jaustis labiau pasitikinčiais ir prisidėti prie kokybiškos sveikatos priežiūros. Tyrimo tikslas - įvertinti slaugytojų profesinių, skaitmeninių ir visuomeninių kompetencijų sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant instrumentą – klausimyną. Duomenų analizei naudotas statistinių programų paketas „ SPSS Statistics 23 for Word “. Tyrime dalyvavo 424 respondentai – slaugytojai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų ir Helsinkio deklaracijos. Tyrimo rezultatai. Slaugytojai darbe dažnai naudojosi kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais, elektroniniais sveikatos įrašais, tačiau retai naudojo klinikinių sprendimų palaikymo sistemas ir duomenų analizės programas, robotiką. Savo skaitmeninę kompetenciją vertino žemiau nei vidutiniškai. Jiems trūksta skaitmeninio raštingumo žinių. Apklaustieji aukštai vertina savo profesines ir visuomenines kompetencijas, ypač slaugos aspektų suvokimą bei slaugos praktikos aspektus. Amžiaus ir darbo stažo didėjimas buvo susiję su skaitmeninių, profesinių ir visuomeninių kompetencijų mažėjimu. Ligoninėse dirbantys slaugytojai techninius įgūdžius, profesinį požiūrį ir visą profesinę kompetenciją vertina aukščiau nei pirminės priežiūros įstaigų darbuotojai, tačiau specializacija neturėjo reikšmės kompetencijų vertinimui. Nustatyta, kad skaitmeninės kompetencijos susijusios su profesinėmis ir visuomeninėmis kompetencijomis. Kuo stipresnės buvo skaitmeninės kompetencijos, tuo geriau slaugytojai vertino savo profesines ir visuomenines kompetencijas, šios kompetencijos stiprina viena kitą. Išvada. Slaugytojų profesinių, skaitmeninių ir visuomeninių kompetencijų vertinimas susijęs su amžiumi ir darbo patirtimi. Vyresni slaugytojai žemiau vertina savo kompetencijas ir skaitmeninius įgūdžius nei jaunesni, todėl jiems gali būti reikalingas papildomas mokymasis bei skaitmeninių technologijų žinių atnaujinimas. Aukštesni profesinių įgūdžių vertinimai siejasi su aukštesniu visuomeninės kompetencijos lygiu. Jaunesni slaugytojai dažnai rodo didesnį pasitikėjimą ir aktyviau įsitraukia į profesines ir visuomenines veiklas.
Nurses' self-understanding today depends to a large extent on their ability to adapt to changing healthcare challenges. Nurses are continuously improving their knowledge and skills in order to be able to effectively care for patients. Digital technologies are now an important part of this process, as they help to process patient information quickly and accurately, and to enable better care and data security. This allows nurses to feel confident and contribute to quality care. The aim of this research - to assess the links between professional, digital and societal competences. Reserch methodology. A quantitative instrument - a questionnaire - was used. The statistical software package "SPSS Statistics 23 for Word" was used for data analysis. The sample consisted of 424 respondents - nurses. The study was carried out in accordance with ethical principles and the Declaration of Helsinki. Reserch results. Nurses often used computers and smartphones, electronic health records, but rarely used clinical decision support systems and data analysis applications, or robotics. They rated their digital competence below average. They lack digital literacy knowledge, which is negatively correlated with age. Respondents rate their professional and societal competences highly, especially their understanding of aspects of nursing practice. Age and increasing length of service were associated with decreasing professional and social competences. Nurses working in hospitals rated technical skills, professional attitude and overall professional competence higher than those working in primary care, but specialisation did not play a role in the assessment of competence. Digital competences were found to be related to professional and societal competences. The stronger the digital competences were, the better the nurses rated their professional and societal competences, and the more mutually reinforcing these competences were. Conclusion. The assessment of nurses' professional, digital and societal competences is related to age and work experience. Older nurses rate their competences and digital skills lower than younger nurses, and may require additional learning and updating of their knowledge of digital technologies. Higher ratings of professional skills are associated with higher levels of social competence. Younger nurses often show more confidence and are more involved in professional and social activities.