Slaugytojų tarpkultūrinė kompetencija bendraujant su pacientais

Bendravimas yra svarbiausia ryšio priemonė tarp slaugytojo ir paciento. Kiekviena populiacija turi savo konkrečias normas ir praktiką, kuri yra jos gyvenimo būdas; todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams iškyla iššūkis išmokti teikti kultūriškai jautrią priežiūrą žmonėms iš įvairių kultūrinių sluoksnių. Sveikatos priežiūros personalas susiduria su bendravimo sunkumais naudojant komunikacijos priemones, tokias kaip vertėjai žodžiu, taip pat trūksta žinių, kaip įveikti kalbines ir kultūrines kliūtis. Situacija yra dar subtilesnė, kai kalbama apie bendravimą ir kalbos barjerus vaikų sveikatos priežiūros srityje. Vaikai priklauso nuo jų tėvų ir nuo to, kad jų tėvų ir sveikatos priežiūros personalo bendravimas bus patenkinamas ir jiems netrukdytų kalbos barjerai. Tyrimo tikslas - Išanalizuoti slaugytojų tarpkultūrinė kompetencija bendraujant su imigrantų ir pabėgėlių vaikais. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudojamas instrumentas: klausimynas. Imtį sudarė – 75 respondentai. Duomenų analizei buvo naudojamas statistinis programų paketas „SPSS 22.0 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Slaugytojams tenka dažnai teikti slaugos paslaugas imigrantų ar pabėgėlių vaikams, tačiau dažniausiai ypač vyresnio amžiaus slaugytojai moka tik rusų kalbą, dauguma slaugytojų neturi pakankamai informacijos apie galimybes naudotis vertėjo paslaugomis, nors jo vertimų pagalba turi teigiamą poveikį paslaugų kokybiškumui. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų buvo kultūriškai kompetentingi, tačiau jaunesnio amžiaus ir mažesnio darbo stažo respondentai pasižymėjo kiek žemesniais kultūrinės kompetencijos balais kultūrinėse žiniose ir įgūdžiuose. Tyrime dalyvavusių respondentų bendravimo kokybė buvo vidutinė, neretai ją nulemia paciento/jo tėvų nenoras bendradarbiauti. Visose tirtose bendravimo procesuose nustatyta kartais pasitaikančių problemų, susijusių su bendravimu. Respondentams, kurių kultūrinės kompetencijos elementai yra aukštesni, demonstruoja ir geresnius bendravimo kokybės rezultatus. Išvados. Slaugytojų komunikaciniai gebėjimai, jų kokybė turi tiesioginių sąsajų su kultūrinėmis kompetencijomis, todėl galima teigti, jog kuo slaugytojai pasižymi geresnėmis kultūrinėmis kompetencijomis, tuo jų bendravimo kokybė su pabėgėliais, emigrantais ir jų vaikais yra geresnė.

Communication is the most important means of connection between a nurse and a patient. Each population has its specific norms and practices, which constitute its way of life; hence, healthcare providers face the challenge of learning to provide culturally sensitive care to people from various cultural backgrounds. Healthcare personnel encounter communication difficulties using communication tools such as verbal translators, and there is also a lack of knowledge on how to overcome linguistic and cultural barriers. The situation becomes even more subtle when discussing communication and language barriers in pediatric healthcare. Children depend on the communication between their parents and healthcare personnel being satisfactory and not hindered by language barriers. Research purpose - Analyzing the intercultural competence of nurses in communicating with immigrant and refugee children. Research methods: A quantitative study was conducted using a questionnaire as the instrument for collecting data. The sample consisted of 75 respondents. Statistical software package "SPSS 22.0 for Windows" was used for data analysis. The research was conducted following ethical principles. Research results: Nurses often provide nursing care services to immigrant or refugee children. However, typically, especially older nurses, are proficient only in the Russian language. Most nurses lack sufficient information about the possibilities of using interpreter services, although the assistance of interpreters has a positive impact on the quality of services. Most participating respondents were culturally competent. However, younger and less experienced respondents showed slightly lower scores in cultural competence regarding cultural knowledge and skills. The quality of communication among participating respondents was average, often influenced by the patient's/their parents' reluctance to cooperate. Various problems related to communication were identified in all observed communication processes. Respondents with higher elements of cultural competence also demonstrated better communication quality results. Conclusions: Nurses' communication skills and their quality are directly related to cultural competencies. Therefore, it can be stated that the better nurses are in terms of cultural competencies, the better their communication quality is with refugees, immigrants, and their children.