Meditacijos poveikis fizinei ir emocinei kardiologinių ligonių būklei

Abstract

Tyrimo tikslas - ištirti meditacijos poveikį fizinei ir emocinei kardiologinių ligonių būklei. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti kardiologinių ligonių nerimo ir depresijos lygį prieš ir po meditacijos programos. 2. Ištirti kardiologinių ligonių arterinį kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį prieš ir po kiekvienos meditacijos. 3. Ištirti kardiologinių ligonių gyvenimo kokybę prieš ir po meditacijos programos. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: SF-36 klausimynas ir HAD skalė, arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimo dažnio matavimai. Taikytas statistinis duomenų apdorojimas („SPSS 17.0“ ir „Microsoft Office Excel 2016) ir turinio analizės metodai. Imtį sudarė: 40 pacientų, sergančių kardiologinėmis ligomis, stacionarizuotų LSMUL Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, iš kurių - 20 moterys (50,0 proc.) ir 20 vyrai (50,0 proc.). Tyrimas atliktas LSMUL Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Išsiaiškintas teigiamas meditacijos poveikis ligoniams, sergantiems kardiologinėmis ligomis, nerimui ir depresijai, kraujo spaudimui ir širdies susitraukimų dažniui bei gyvenimo kokybei. Bendra išvada. Meditacija turi teigiamą poveikį fizinei ir emocinei kardiologinių ligonių būklei. Meditacijas rekomenduojama įtraukti į sveikatos priežiūros įstaigų gydymo ir užsiėmimų programą bei taikyti jas reabilitaciniame gydymo etape.