Translation of Lithuanian cultural realia into English in the publications of Klaipėda Tourist Information Centre
Pleitaitė, Vaiva |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Ernst, Walter Axel | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Temos aktualumas. Šio darbo tema yra aktuali tuo, kad dažnas vertėjas susiduria su kultūros realijų neišverčiamumo problema. Šių elementų atsiradimas atskleidžia akivaizdų kultūrinį atotrūkį, kuris išryškėja ir turizmo centrų tekstuose bei jų vertimuose, ir būtinybę žinoti strategijas, naudojamas verčiant kultūrai būdingus žodžius ir strategijų pasirinkimą lemiančius veiksnius. Tikslas. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti Klaipėdos turizmo informacijos centro leidiniuose aptinkamų kultūros realijų vertimo į anglų kalbą strategijas, kurias pasirinko vertėjai. Metodai. Tikslams pasiekti buvo naudojami šie metodai: apibūdinamasis, analitinis, ir interpretacinis. Rezultatai ir išvados. Kultūros apibrėžimai, kaip ir kultūros realijų apibrėžimai, skiriasi. Paprastai kultūra apibūdinama kaip tam tikrai žmonių grupei būdingų gyvenimo būdo bruožų visuma. Kultūrai būdingi žodžiai įvardijami kaip elementai, žymintys objektus, įvykius ar faktus įvairiose gyvenimo srityse, kurie yra pirminiame tekste ir neturi atitikmenų kalboje, į kurią verčiama. Neegzistuoja vieninga kultūros realijų klasifikacija, kaip ir vieningi terminai apibrėžti jų vertimo strategijas. Tačiau strategijas galima suskirstyti į dvi grupes: svetinimo ir savinimo, kurias išskyrė L. Venutis. Davie’so klasifikacija, apima septynias strategijas: išsaugojimą, papildymą, praleidimą, globalizaciją, lokalizaciją, transformacijas ir sukūrimą. Šios dvi klasifikacijos buvo taikomos tyrime. Daugelis kitų kalbininkų išskiria tas pačias strategijas, bet jas įvardija skirtingai. Rezultatus galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmiausia, verčiant 84 kultūros realijų pavyzdžių rastų 11 Klaipėdos turizmo informacijos centro leidinių į anglų kalbą, svetinimo ir savinimo strategijos buvo vienodai dažnos. Antra, globalizacijos strategija yra labiausiai paplitusi, po jos seka pridėjimas. Lokalizacijos, sukūrimo ir transformacijų taikymas nepastebėtas.
Theme relevance. The theme of the thesis is relevant for the problem of untranslatability of cultural realia, which is faced by numerous translators. The occurrence of these elements suggests the obvious emergence of cultural gap, which is also apparent in the texts of tourism information centers and their translations, and the necessity of knowledge of the strategies used in order to deal with the cultural elements and the factors that determine the choice of certain strategies. The aim of the study. The main purpose of this study is to identify the strategies chosen by the translators to render cultural realia found in publications of Klaipėda Tourist Information Centre from Lithuanian into English. Methods. In order to achieve the aim the following methods were applied: descriptive, analytic, and interpretive. Results and Conclusions. The definitions of culture, as well as of cultural realia vary. Generally, culture is described as a set of typical features of a lifestyle specific to a particular group of people. Cultural realia, which indicate particular objects, are events or facts in different areas of life, present in the source text and having no quivalents in the target language. A unified classification for cultural realia, as well as the terminology to define their translation strategies does not exist. However, the strategies can be sorted into two groups: foreignization and domestication, provided by Venutti. Davies classification contains seven strategies: preservation, addition, omission, globalization, localization, transformations and creation. Both of these classifications were applied in this research. Many other linguists distinguish the same strategies but name them differently. The results can be divided into two parts. Firstly, while translating 84 examples of cultural realia found in 11 publications of Klaipėda Tourist Information Center into English, foreignization and domestication strategies were applied equal amount of times. Secondly, globalization is the most common strategy, followed by addition. The use of localization, creation and transformation was not found in the translations.