Socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose tarpusavio santykis: dialogas kaip pagalbos įrankis

Lietuvoje vykstantis deinstitucionalizacijos procesas prisidėjo kardinaliai keičiant vaikų globos sistemą. Įvykus globos pertvarkai Lietuvoje vaikų globos namus pakeitė bendruomeniniai vaikų globos namai. Teikiamų paslaugų bendruomenėje dėka „tradicinius institucinius namus“ pakeitė namams artima aplinka. Bendruomeniniai vaikų globos namai įkurti butuose arba gyvenamuosiuose namuose, neturi įstaigų skiriamųjų bruožų, atitinka socialinės globos normas. Stipriai vystoma budinti globa jog vaikas visų pirma turėtų galimybę augti globėjų šeimoje. Globojamas vaikas atsineša savo trauminę patirtį (tėvų nepriežiūra, smurtas, tėvų priklausomybės ir pan.), tad tam būtinas socialinių darbuotojų prisilietimas. Specialistai siekia padėti vaikui išgyventi fizines ir dvasines netektis, sustiprėti psichologiškai, užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Socialinis darbuotojas kaip profesionalas skatina socialinius pokyčius sociume, įtraukia savo paslaugų gavėjus į problemų sprendimą taip, kad jie būtų įgalinti ir nebūtų pažeistas jų orumas. Tam yra pasitelkiami įvairūs vaidmenys, metodikos bei platus paslaugų spektras (informavimas, konsultavimas, bendravimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, teikiama kompleksinė pagalba ir kitos paslaugos). Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose dialogiškas tarpusavio santykis. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose dialogišką tarpusavio santykio kūrimo procesą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti deinstitucionalizacijos procesą vaikų globos srityje. 2. Atskleisti socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose dialogišką tarpusavio santykį. 3. Ištirti socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose dialogišką tarpusavio santykį. Tyrimo metodologija. Atliktas kokybinis tyrimas analizuoja socialinio darbuotojo ir vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose tarpusavio santykį. Tyrimas grindžiamas sistemų teorijos, humanistinės filosofijos teorinėmis prieigomis. Duomenys apdoroti turinio analizės metodu. Metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu ir turinio analizė. Siekiant atskleisti baigiamojo darbo temą, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 7 socialiniai darbuotojai, kurie dirba su vaikais, augančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Visi tyrimo dalyviai – moterys, kurių amžiaus vidurkis – 33,85 m., išsilavinimas – aukštasis universitetinis/aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, darbo stažo vidurkis - 4 m. Vykdant struktūruotą interviu buvo laikomasi tyrimo etikos principų užtikrinant konfidencialumą, savanoriškumą ir geranoriškumą ne tik tyrimo dalyvių, bet ir paslaugų gavėjų atžvilgiu. Kokybinio tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad socialiniai darbuotojai teigiamai vertina deinstitucionalizacijos procesą ir globos pertvarkos atneštus pokyčius: budinti globa, bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas, paslaugų teikimas bendruomenėje ir pan. Socialiniai darbuotojai dalinosi įvykusiais pokyčiais savo darbovietėse įvykus globos pertvarkai – šeimynos įrengtos butuose ir gyvenamuosiuose namuose, nebeliko skiriamųjų įstaigų pavadinimų lentelių, sukurta namas artima aplinka. Tyrimo dalyviai taip pat pateikė vaiko, augančio bendruomeniniuose vaikų globos namuose psichologinį portretą, išgrynino sunkumus ir problemas su kuriomis susiduria globojamas vaikas – prieraišumo sutrikimas, uždarumas, priklausomybės, delinkventinis elgesys. Tyrimo rezultatai taipogi atskleidė socialinio darbuotojo ir vaiko, netekusio tėvų globos tarpusavio santykio kūrimosi bei vystymosi procesą. Tyrimo dalyviai dalinosi savo asmenine patirtimi kaip jiems sekasi kurti ryšius su vaikais, augančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pristatė istorijas kuomet suprato jog bendravimas su vaiku peraugo į tvirtesnį santykį. Taip pat įvardijo iššūkius su kuriais susiduria kuriant santykius su vaikais – vaikų užsisklendimas ir uždarumas, nepasitikėjimas, sutrikęs prieraišumasir pan. Informantai vieningai teigė, kad užsimezgęs santykis tarp specialisto ir vaiko – tai dovana, kuri praturtina abejas puses, padovanoja unikalią patirtį, prisideda prie vaiko įgalinimo ir motyvavimo, veikia kaip tinkamų santykių kūrimo pavyzdys. Tačiau tam, kad specialistas galėtų puoselėti dialogiškus tarpusavio santykius su vaiku, augančiu bendruomeniniuose vaikų globos namuose reikalinga skirti individualaus laiko atviriems ir nuoširdiems pokalbiams, laiko leidimui kartu, taip pat pasižymėti asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip – atvirumas, nuoširdumas, rūpestingumas bei pasitelkti papildomas kompetencijas, pavyzdžiui – TBRI metodą.

The deinstitutionalization process occurring in Lithuania has contributed to a radical change in the child care system. As a result of the care reform, community children's homes have replaced traditional children's homes in Lithuania. Thanks to the services provided in the community, "traditional institutional homes" have been replaced by a home-like environment. Community children's homes, established in apartments or residential houses, lack institutional features and comply with social care standards. Foster care is being strongly developed to ensure that a child first has the opportunity to grow up in a foster family. A fostered child brings their traumatic experiences (parental neglect, violence, parental addictions, etc.), necessitating the involvement of social workers. Specialists aim to help the child cope with physical and emotional losses, strengthen psychologically, and ensure appropriate and safe conditions for the child's physical, intellectual, spiritual, and moral development. As professionals, social workers promote social changes in society, involve their service recipients in problem-solving in a way that empowers them and respects their dignity. Various roles, methods, and a wide range of services (information, consultation, communication, mediation and representation, development and maintenance of daily living skills, comprehensive assistance, and other services) are utilized for this purpose. Research object: The dialogical relationship between a social worker and a child growing up in community children's homes. Research aim: To reveal the process of creating a dialogical relationship between a social worker and a child growing up in community children's homes. Research objectives: 1. To examine the deinstitutionalization process in the field of child care. 2. To reveal the dialogical relationship between a social worker and a child growing up in community children's homes. 3. To investigate the dialogical relationship between a social worker and a child growing up in community children's homes. Research methodology: A qualitative study was conducted to analyze the relationship between a social worker and a child growing up in community children's homes. The research is based on theoretical approaches of systems theory and humanistic philosophy. Data were processed using content analysis. Methods: Scientific literature analysis, structured interviews, and content analysis. To reveal the topic of the final thesis, a qualitative study was conducted, during which seven social workers who work with children growing up in community children's homes were interviewed. All research participants were women, with an average age of 33.85 years, possessing higher university/non-university education, and an average work experience of 4 years. The structured interviews were conducted in adherence to research ethics principles, ensuring confidentiality, voluntariness, and goodwill towards both research participants and service recipients. The qualitative study data showed that social workers positively assess the deinstitutionalization process and the changes brought by the care reform: the development of foster care, the emergence of community children's homes, the provision of services in the community, etc. Social workers shared the changes in their workplaces following the care reform – families were established in apartments and residential houses, institutional nameplates were removed, and a home-like environment was created. The participants also presented the psychological profile of a child growing up in community children's homes, identifying the difficulties and problems faced by foster children – attachment disorders, introversion, dependencies, delinquent behavior. The study results also revealed the process of forming and developing the relationship between the social worker and the child who has lost parental care. The participants shared their personal experiences of building connections with children growing up in community children's homes, presenting stories where they realized that their communication with the child had evolved into a stronger relationship. They also identified the challenges faced when building relationships with children – children's reclusiveness and introversion, lack of trust, disturbed attachment, etc. The informants unanimously stated that the established relationship between the specialist and the child is a gift that enriches both parties, provides a unique experience, contributes to the child's empowerment and motivation, and serves as an example of building appropriate relationships. However, to nurture dialogical relationships with a child growing up in community children's homes, the specialist needs to dedicate individual time to open and sincere conversations, spend time together, and possess personal qualities such as openness, sincerity, and caring, as well as employ additional competencies, such as the TBRI method.