Vyresniųjų klasių mokinių naudojimosi internetu ypatumai: sąsajos su psichologine gerove ir laiko perspektyva
Litvienė, Iveta |
Internetas neatsiejama vaikų gyvenimo dalis, kuri tarnauja mokymosi, informacijos dalinimosi, bendravimo su kitais žmonėmis, laisvalaikio praleidimo, emocinių poreikių patenkinimo ir kt. tikslais. Kadangi virtuali erdvė užima vis daugiau realaus gyvenimo laiko, ypač aktualus tampa klausimas, kokios tai įtakos turi vaikų psichologinei gerovei bei kaip naudojimosi internetu ypatumai yra susiję su jų laiko perspektyva. Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių naudojimosi internetu ypatumus ir jų sąsajas su psichologine gerove bei laiko perspektyva. Vyresnių klasių mokinių naudojimosi internetu ypatumai ir jų sąsajos su psichologine gerove ir laiko perspektyva mūsų tyrime tirti naudojant keturis ,,ES vaikai internete“ klausimyno klausimus (Grigutytė ir kt., 2018), LPGS-J (Bagdonas ir kt., 2013), ZTPI su papildoma ateities skale (Kairys ir Liniauskaitė, 2013) bei socialinį demografinį klausimyną. Tyrime dalyvavo 255 mokiniais (177 merginos ir 78 vaikinai). Tyrime nustatyta, kad skiriasi mokinių naudojimosi internetu laikas darbo (4val.) ir poilsio dienomis (5val. 40min.). Pagrindinės jų veiklos internete: muzikos klausymas, bendravimas su žmonėmis ir vaizdo įrašų žiūrėjimas. Taip pat skiriasi mokinių naudojimosi internetu ypatumai pagal jų lytį – merginos naudojasi daugiau mob. programėlių/internetinių svetainių nei vaikinai. Jos dažniau lankosi soc. tinkluose, internetu naudojasi mokykl. užduotims atlikti, ieško informacijos, o vaikinai – žiūri vaizdo įrašus, žaidžia žaidimus bei bendrauja su kitakalbiais. Kalbant apie mokinių naudojimosi internetu ypatumų skirtumus pagal pažangumą, geriau besimokantys mokiniai internete yra mažiau aktyvus negu blogiau besimokantys. Pastarieji internete rečiau susiduria su nerimą keliančiais/trikdančiais dalykais. Kuo dažniau mokiniai internete susiduria su nerimą keliančiais/trikdančiais dalykais, tuo prastesnė jų psichologinė gerovė ir tuo stipriau jie orientuoti į neigiamas laiko perspektyvas. Mokinių psichologinė gerovė ir orientaciją į pozityvią ateitį mažėja ilgėjant naudojimosi internetu laikui. Taip pat, kuo dažniau mokiniai užsiima aktyvioms ir pasyvioms veikloms internete, tuo mažesnis jų pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei fizine sveikata. Didėjant mokinių aktyvių veiklų internete dažnumui, mažėja jų orientacija į pozityvią ateitį ir didėją – į hedonistinę dabartį. Augant pasyvių veiklų dažnumui, didėja mokinių orientacija į pozityvią praeitį, hedonistinę ir fatalistinę dabartį. Naudojimosi internetu laikas, veiklos internete, nerimą kelianti/trikdanti patirtis internete paaiškina iki 18% psichologinės gerovės dispersijos (sėkmingiausiai prognozuoja pasitenkinimą fizine sveikata ir bendrą gerovę).
The I is an integral part of children's lives, serving the purposes of learning, sharing information, communicating with other people, spending free time, satisfying emotional needs, etc. Since the virtual reality takes up more and more real life time, the question of how it affects the PW of children and how the features of using the I are related to their time perspective becomes particularly relevant. The purpose of the study is to identify the characteristics of the I use among senior S in secondary schools and its connections with PW and time perspective. The characteristics of I use by senior secondary school S and its links with PW and time perspective were investigated using four questions of the "EU children on the Internet" questionnaire (Grigutytė et al., 2018), LPGS-J (Bagdonas et al., 2013), ZTPI with an additional future scale (Kairys and Liniauskaitė, 2013) and a socio-demographic questionnaire. 255 S participated in the study (177 females and 78 males) The study found that there is a difference in the time S use the I on weekdays (4h.) and during days off (5h. 40min.). Their main online activities are listening to music, communicating with people and watching videos. There are also gender differences in S use of the I, with girls using more mobile apps or websites than boys. Girls are also more likely to visit social media, use the I to complete school assignments, search for information, while boys are more likely to watch videos, play games and communicate with foreigners. S who achieve higher academic results are less active on the I than those who achieve lower results. The low-achievers are less likely to encounter disturbing experiences online. The more often S are exposed to disturbing things online, the worse their PW and the stronger their orientation towards negative time perspectives. S PW and orientation towards a positive future decrease with increasing time spent using the I. Similarly, the more often S engage in active and passive activities on the I, the lower their satisfaction with relationships with relatives and physical health. As the frequency of S active activities on the I increases, their orientation towards a positive future decreases and their orientation towards the hedonistic present increases. As the frequency of passive activities increases, S orientation to the positive past, hedonistic and fatalistic present increases. Time of I use, online activities, and disturbing online experiences explain up to 18% of the variance in PW (most successfully predicting satisfaction with physical health and general well-being).