Tipinio vystymosi ir sutrikimų turinčių vaikų ekspresyvių piešinių pokyčiai Covid-19 pandemijos kontekste

Darbo tikslas: tiriant pandemijos karantiną patyrusių sveikų ir sutrikimų turinčių pradinės mokyklos amžiaus vaikų ekspresyvius piešinius įvertinti jų tarpgrupinius skirtumus ir palyginti, kuo šie piešiniai skiriasi nuo iki karantino pieštų ekspresyvių piešinių. Metodika. Tyrimo dalyviai - 50 (30 berniukų ir 20 mergaičių) patogiosios atrankos būdu atrinktų pradinės mokyklos amžiaus vaikų: 26 tipinio vystymosi (sutrikimų neturintys) vaikai (TV), 6 vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir 18 vaikų, turinčių klausos sutrikimų (KS), iš jų 11 visai negirdintys (KS1) ir 7 šiek tiek girdintys (KS2). Tęstiniam tyrimui atrinkti iš šios imties 36 vaikai, piešę ekspresyvius piešinius prieš karantiną ir po jo. Vaikų amžius – nuo 8 iki 12 m., vidurkis – 9,5 m. Tyrimo eiga. Skirtos 2 ekspresyvaus piešimo užduotys (nupiešti linksmiausią ir liūdniausią karantino dieną). Palyginimui naudoti 2019 m. rudenį piešti ekspresyvūs piešiniai. Piešinių vertinimas. Nagrinėta: 1) piešinių turinys (temos ir piešti objektai); 2) piešinių nuotaikos atitikimo užduočiai raiškos kokybė; 3) fenomenologinis piešinių nuotaikos vertinimas; 4) ekspresyvumo raiškos strategijos ir jų skaičius, 5) spalvos; 6) sudėtingumas; 7) pokyčiai lyginant su iki karantino pieštais piešiniais. Rezultatai. Tarp grupių rasta skirtumų pagal visus nagrinėtus aspektus. Išvados. 1) Covid-19 tema vaizduota tik liūdnuose .piešiniuose. 2) a) Liūdnų piešinių nuotaikos atitikimas užduočiai TV grupėje po karantino buvo reikšmingai mažesnis nei prieš jį. b) TV ir KS grupėse stebėta ambivalentiškų jausmų raiška: linksmiausios dienos piešiniams vertintojų priskirtos neigimo tono emocijos. 3) Linksmuose piešiniuose ASS grupėje tiesioginė nuotaikos raiška buvo dažnesnė nei TV grupėje, o jos raiška per temą – dažnesnė KS1 pogrupyje nei ASS grupėje. Liūdnuose piešiniuose TV grupėje po karantino buvo reikšmingai rečiau naudojama tiesioginė nuotaikos raiška; 4) a) Linksmuose piešiniuose TV grupės vaikai dažniau naudojo rudą ir žalią spalvą nei KS2 pogrupyje ir dažniau mėlyną ir violetinę nei KS1 pogrupyje, o liūdnuose piešiniuose TV grupė dažniau naudojo rudą spalvą nei KS1 pogrupyje. b) ASS grupėje nebuvo linksmų piešinių be vyraujančios spalvos. Visų grupių liūdnuose piešiniuose buvo darbų su vyraujančia mėlyna ir juoda spalvomis. c) TV grupėje po karantino naudojamų spalvų skaičius reikšmingai sumažėjo. 5) TV grupėje po karantino reikšmingai sumažėjo liūdnų piešinių sudėtingumas. 6) Ir pagal formalius požymius, ir pagal bendrą įspūdį po karantino labiausiai pakito TV grupės vaikų piešiniai

The aim of the study is to compare the peculiarities of expressive drawings in typically developing primary school children and children with disorders after their experience of pandemic quarantine and to compare drawings before and after the quarantine. Method. Participants: 50 primary school children, -30 boys and 20 girls -selected using convenient sampling. 26 of them were typically developing (TD), 6 had autistic spectrum disorder (ASD) and 18 had hearing disorders (HD): 11 totally deaf (HD1) and 7 partly hearing (HD2). 36 of them had drawn expressive drawings before the quarantine, in autumn 2019, and were selected for the longitudinal research. Procedure. Children were suggested two tasks of expressive drawing (the happiest quarantine day and the saddest quarantine day). Evaluation of drawings. The content of their drawings was analyzed by the themes and by the objects; the quality of intended mood expression was evaluated; mood expression strategies were counted; phenomenological research of drawings mood was performed; the percentage of colors used and the dominating colors were analyzed, the complexity of drawings was evaluated. Results. Differences between the groups were found according to all parameters studied. Conclusions. 1) The Covid-19 theme was found only in sad pictures. 2) a) the matching of the task mood and the mood expressed in the TD group became worse after the quarantine. b) ambivalent feelings were expressed by TD and HD children: negative emotions were assigned to the happiest day of the quarantine drawings by the experts. 3) In happy drawings, literal mood expression was more often found in the ASD group than in the TD group and the mood expression by the theme was more often seen in the HD group than in the ASD group. In the sad drawings, literal mood expression became less often in TD children’s pictures after the quarantine; 4) a) In happy drawings, the TD group used brown and green more frequently than the HD2 subgroup; in addition, blue and violet colors were observed more often in their drawings than in the ones of the HD1 subgroup. In sad drawings, the TD group used brown color more often than the HD1 subgroup. b) There were no happy pictures without the dominant color in the ASD group. All three groups had sad pictures with dominant blue and black colors. c) The percentage of available colors used significantly decreased in the TD group after the quarantine. 5) the complexity of drawings significantly decreased in the TD group after the quarantine. 6) Both by formal signs and by general impression the biggest changes have occurred in the TD group drawings after the quarantine.