Options
Slaugytojų darbe patiriamas stresas ir profesinio perdegimo sindromas
Simuntytė-Žukovienė, Justina |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stresas pasireiškiantis slaugytojų tarpe yra viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų. Sumažėjęs pasitenkinimas darbu, padidėję psichologinių ir fizinių nusiskundimų skaičiai, prastėjanti gyvenimo kokybė, tai per ilgai ir per stipriai užsitęsusio streso pasekmės, kurios laikui bėgant, nevaldomai pradeda sąlygoti išsekimą, kitaip vadinamo „perdegimu“ apibrėžtį. Tyrimo tikslas - išanalizuoti slaugytojų, darbe patiriamą stresą ir profesinio perdegimo sindromą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas naudojantis P. Gray-Toft ir J. G. Anderson sudarytu (The Nursing Stress Scale by Gray-Toft and Anderson) klausimyną bei Ch. Maslach ir S. E. Jackson sudarytu (MBI - Human Services Survey for Medical Personnel - MBI-HSS (MP)), klausimynu. Duomenų analizės metodas - statistinė ir aprašomoji duomenų analizė (IBM SPSS, 24 versija). Tyrimo imtis – 157 respondentai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad slaugytojos savo darbe jaučia padidėjusį stresą dėl fizinės, socialinės bei dėl psichologinės aplinkos savo darbe. Didžiausios dalies tyrime dalyvavusių slaugytojų emocinio išsekimo lygis yra vidutinis arba aukštas. Išvada. Nustatyta, kad darbe kelta hipotezė, kad slaugytojų darbe patiriamas stresas yra susijęs su profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo dažniu, patvirtinta iš dalies.
Decreased job satisfaction, increased psychological and physical complaints, and declining quality of life are the consequences of prolonged and excessive stress, which over time leads to uncontrollable exhaustion, otherwise known as "burnout." The aim of the study was to analyse the expression of the interface between the stress experienced by nurses at work and the occupational “burnout” syndrome. Methodology of the study. A quantitative study was performed using a questionnaire developed by P. Gray-Toft and J. G. Anderson (The Nursing Stress Scale by Gray-Toft and Anderson) and the questionnaire developed by Ch. Maslach and S. E. Jackson (MBI-Human Services Survey for Medical Personnel - MBI-HSS (MP)). Data analysis method - statistical and descriptive data analysis (IBM SPSS, version 24). The survey sample - 157 respondents. The research was conducted in accordance with ethical principles. Results of the study. It has been found that nurses feel increased stress at work due to the physical, social and psychological environment at work. The majority of nurses involved in the study had moderate to high levels of emotional exhaustion. Conclusion. It has been found that the hypothesis raised in the final work that the stress experienced by nurses at work is related to the frequency of occupational burnout syndrome, has been partially confirmed.