Pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, nerimas ir gyvenimo kokybė
Girskė, Auksė |
After a stroke, people experience residual effects such as weakness on one side of the body, cognitive function impairment, and impaired speech. Quality of life studies show that stroke affects different areas of a person's life (mental, physical, emotional health). Persons who have had a stroke and received timely care have fewer residual effects. However, not all stroke survivors get the help they need in the first 3 months, which affects their increased anxiety and quality of life. Aim of work. To analyse anxiety and quality of life in stroke patients. Methods. A qualitative study was carried out. The instrument used was a written questionnaire. Two standardised questionnaires were used: The Generalized Anxiety Disorder scale-7 (GAD-7) and the Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire (SF-36) to assess quality of life. The sample consisted of 213 respondents. Descriptive data analysis was performed using the statistical software package SPSS 23.0.0 for Windows. The study was carried out in compliance with all ethical principles. Results. Poorer social function was associated with larger anxiety disorder only in the 56-65 age group, while in the other age groups, the assessment of social function was independent of the assessment of anxiety. The participant anxiety groups did not differ significantly by gender, marital status and education, but did differ significantly by age, with more severe anxiety disorder associated with older age. A large proportion of patients rate their quality of life as mostly poor. Conclusion. Increased levels of anxiety are common in almost all patients. Around a third of patients had moderate anxiety disorders. Quality of life in stroke patients is rated poor, while the quality of life elements, physical health and physical limitation, are rated satisfactory. The older the age, the more severe the observed anxiety disorder, the female group had a worse assessment of health and pain compared to the male group.
Po patirto insulto, asmenys jaučia liekamuosius reiškinius: vienos kūno pusės silpnumą, pažintinių funkcijų sutrikimus, kalbos funkcijos sutrikimus. Gyvenimo kokybės tyrimai rodo, kad patirtas insultas turi įtakos asmens įvairioms gyvenimo sritims (psichinei, fizinei, emocinei sveikatai). Asmenims patyrusiems insultą ir sulaukusiems savalaikės pagalbos, liekamieji reiškiniai yra mažesni. Tačiau ne visi asmenys patyrę insultą sulaukia reikiamos pagalbos per pirmus 3 mėnesius, kas turi įtakos jų padidėjusiam nerimui ir gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas - išanalizuoti pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, nerimą ir gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudotas instrumentas – anketinė apklausa raštu. Buvo panaudoti du standartizuoti klausimynai: Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė-7 (angl. The Generalized Anxiety Disorder scale-7) ir SF-36 klausimynas, gyvenimo kokybei įvertinti (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Imtį sudarė 213 respondentų. Aprašomoji duomenų analizė atlikta statistinių programų paketu „SPSS 23.0.0 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis visų etikos principų. Tyrimo rezultatai. Prastesne socialinė funkcija susijusi su didesniu nerimo sutrikimu tik 56-65 metų pacientų grupėje, kitose amžiaus grupėse socialinės funkcijos vertinimas nepriklausė nuo nerimo vertinimo. Tyrime dalyvavusių pacientų nerimo grupės reikšmingai nesiskyrė pagal lytį, šeimyninę padėtį ir išsilavinimą, tačiau reikšmingai skyrėsi pagal amžių, sunkesnis nerimo sutrikimas susijęs su vyresniu amžiumi. Didelė dalis pacientų savo gyvenimo kokybę vertina dažniausiai blogai. Išvada. Padidėjęs nerimo lygis būdingas beveik visiems pacientams. Maždaug trečdaliui pacientų buvo nustatytas vidutiniškai sunkus nerimo sutrikimas. Pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, gyvenimo kokybė vertinama blogai, o gyvenimo kokybei būdingi elementai, fizinė sveikata ir fizinis apribojimas, vertinami patenkinamai. Kuo vyresnis amžius, tuo sunkesnis stebimas nerimo sutrikimas, moterų grupėje nustatytas prastesnis sveikatos ir skausmo vertinimas, lyginant su vyrų grupe.