Emocinio intelekto ugdymo(si) veiksniai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: tėvų/globėjų ir pedagogų požiūris ir kompetencijos

Tyrimo tikslas - įvertinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymo(si) veiksnius pedagogų ir tėvų/globėjų požiūriu ir kompetencijomis. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinio tyrimo metodas, vykdant anoniminę anketinę apklausą. Klausimynas parengtas ir adaptuotas remiantis moksline literatūra. Apklausta 623 respondentų. Darbe buvo naudojami šie metodai: teorinė mokslinės literatūros analizė; elektroninė anketinė apklausa; tyrimo metu gautų rezultatų duomenys pateikti paveikslų pavidalu, naudojant SPSS ir Microsoft Office Excel programas. Tyrimo išvados. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo atskleista, kad emocinio intelekto ir jo kompetencijų ugdymas yra ypač svarbus ikimokykliniame, priešmokykliniame amžiuje, nes šis gebėjimas nėra įgimtas. EI gebėjimus svarbu tinkamai išugdyti per pirmuosius penkerius vaiko gyvenimo metus. Per šį tarpsnį vaikams susiformuoja ne tik fizinė, socialinė, bet ir emocinė raida, kuri lieka visą gyvenimą ir gali prisidėti prie geros psichinės sveikatos ir sėkmingo gyvenimo ateityje. Įvertinus tėvų, globėjų, pedagogų bei padėjėjų požiūrį į ikimokyklinio-priešmokyklinio amžiaus vaiko(ų) emocinio intelekto ugdymą nustatyta, kad šeima (62,5 proc.) ir aplinka (33,6 proc.), kurioje vaikas yra, daro didžiausią įtaką vaiko emocinio intelekto vystymuisi. Tėvų, globėjų ir pedagogų vertinimu, kokie veiksniai nulemia vaiko emocinio intelekto vystymąsi nustatyta, kad veiksniai, tokie kaip „Genetika“, statistiškai reikšmingai labiau sutiko tėvai/globėjai (vid. 3,05), lyginant su pedagogais (vid. 2,88). Tuo tarpu su visais likusiais teiginiais (išskyrus „informacinių technologijų naudojimas“), reikšmingai labiau sutiko pedagogai, lyginant su tėvais ir globėjais. Pedagogu teigimu „Tėvų santykiai su vaiku“ turi daugiausiai įtakos vaiko(ų) EI (vid. 4,45), tuo tarpu su šiuo teiginiu sutiko mažiau tėvų lyginant su pedagogų nuomone (vid. 4,19). Įvertinus tėvų, globėjų ir pedagogų, padėjėjų kompetencijas nustatyta, kad asmeninės ir tarpasmeninės emocinės kompetencijos reikšmingai (p<0,05) labiau būdingos pedagogams, lyginant su tėvais ir globėjais. Įvertinus respondentų emocines kompetencijas ir ugdymosi veiksnių sąsajas nustatyta, kad daugeliu atvejų esant kuo stipresnėms emocinėms, asmeninėms ir tarpasmeninėms kompetencijoms, tuo labiau pasireiškia emocinio intelekto ugdymosi veiksniai.

The aim of the study. To evaluate the factors of emotional intelligence development of preschool children from the point of view of prechool teachers and parents / guardians. The methodology of the study. The method of quantitative research was performed by conducting an anonymous online questionnaire. The questionnaire was prepared and adapted based on the scientific literature. 623 participants were interviewed. The following methods were used in the work: theoretical analysis of scientific literature; written online questionnaire; the data of the results obtained during the study are presented in the form of figures using SPSS and Microsoft Office Excel programs. Research conclusions. Scientific literature analysis has revealed that the development of emotional intelligence and its competencies is particularly important in the pre-school age children. During the first five years children develop not only physical, social, but also emotional development skills that last a lifetime and can contribute to good mental health and a successful life in the future. When assessing the attitudes of parents, guardians, teachers and assistants towards the development of emotional intelligence of the pre-school children it was found that the family (62.5%) and environment (33.6%) has the most influence on the children in relation to development of emotional intelligence. Additionally, when assessed the factors that determine the development of a child's emotional intelligence by parents, guardians and teachers it was found that factors such as “Genetics” were statistically significantly more agreed by parents (average 3.05) compared to teachers (average 2.88). Meanwhile, all the remaining statements (except for “use of information technology”) were significantly more accepted by preschool teachers and their assistants than by parents or guardians. According to the teachers “Parents relationship with the child” has the greatest impact on the EI of the children (mean 4.45), while fewer parents agreed with this statement compared to the teacher and assistant opinion (average 4.19). EI competencies of parents, guardians and teachers and their assistants it was found that personal and interpersonal emotional competencies are significantly (p <0.05) more found in teachers compared to parents. When assessing the emotional competencies and the links between educational factors it was found that in many cases the stronger emotional intelligence personal and interpersonal competencies it is more likely that emotional intelligence development factors will be adopted.