Nuostatos savižudybės ir savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu: sąsajos su religingumu ir sociodemografiniais rodikliais
Plauškutė, Ieva |
Savižudybė yra didelė pasaulinė problema, dėl kurios kasmet prarandama apie 800 tūkst. gyvybių (Keefner & Stenvig, 2020). Visuomenės nuostatos savižudybės atžvilgiu gali daryti įtaką jos tikimybei, tad būtina jas tyrinėti. (Phillips & Luth, 2020). Psichologiniai savižudybės su gydytojo pagalba aspektai kelia daug diskusijų, iškeldami etines ir teisines dilemas.(Onieva–Zafra et al., 2020; Padubidri et al., 2022) Nepaisant to, Lietuvoje trūksta tyrimų šia tema, todėl šiame darbe siekiama atskleisti suaugusiųjų nuostatų savižudybės ir savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu sąsajas su religingumu ir sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 167 Lietuvoje gyvenantys suaugusieji. Siekiant nustatyti tyrimo dalyvių nuostatas savižudybės atžvilgiu buvo naudojamos Lietuviškosios nuostatų savižudybės atžvilgiu klausimyno (angl. Attitudes towards Suicide, ATTS, Renberg & Jacobsson, 2003) versijos dvi subskalės: priimtinumo ir pasmerkimo. Tyrimo dalyvių nuostatoms savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu nustatyti buvo naudojamas adaptuotas Nuostatų savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu klausimynas (angl. Attitudes toward Physician–assisted Suicide Questionnaire, Claxton – Oldfield & Miller, 2015). Tyrimo dalyvių religingumui įvertinti buvo naudojamas Duke'o universiteto religijos indekso klausimynas (angl. The Duke University Religion Index – DUREL, Koenig & Büssing, 2010). Nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp nuostatų savižudybės ir savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu. Tyrimo metu nustatyta, kad yra statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp religingumo ir savižudybės priimtinumo bei palankių nuostatų savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje gyvenantys suaugusieji turi labiau palankias nuostatas savižudybės, savižudybės su gydytojo pagalba atžvilgiu ir beveik 70 proc. tyrimo dalyvių būtų linkę pritarti savižudybės su gydytojo pagalba legalizavimui Lietuvoje. Reikšmingos sąsajos tarp nuostatų savižudybės, savižudybės su gydytojo pagalba ir lyties, šeiminio statuso, profesinės srities, išsilavinimo, artimųjų kurie sunkiai sirgo ir kentė nenumalšinamus skausmus, nenustatytos.
Suicide is a significant global issue, resulting in the loss of about 800,000 lives annually (Keefner & Stenvig, 2020). Public attitudes towards suicide may influence its probability, thus necessitating further research (Phillips & Luth, 2020). Psychological aspects of physician-assisted suicide raise numerous discussions, posing ethical and legal dilemmas (Onieva–Zafra et al., 2020; Padubidri et al., 2022). Despite this, there is a lack of research on this topic in Lithuania, hence this work aims to explore the relationship between adult attitudes toward suicide and physician–assisted suicide with religiosity and sociodemographic indicators. The study included 167 adults living in Lithuania. In order to determine the attitudes of the study participants towards suicide, two subscales of the Attitudes towards Suicide (ATTS) (Renberg & Jacobsson, 2003) were used: acceptability and incomprehensibility. An adapted version of Attitudes toward Physician–assisted Suicide Questionnaire (Claxton – Oldfield & Miller, 2015) was used to determine the attitudes of the study participants towards physician–assisted suicide. The Duke University Religion Index questionnaire (DUREL, Koenig & Büssing, 2010) was used to assess the religiosity of the research participants. A statistically significant positive correlation was found between attitudes towards suicide and physician-assisted suicide. The study revealed a statistically significant negative correlation between religiosity and acceptability of suicide, as well as favorable attitudes towards physician-assisted suicide. According to the research findings, adults living in Lithuania hold more favorable attitudes towards suicide, physician-assisted suicide, with nearly 70% of the participants inclined to support the legalization of physician-assisted suicide in Lithuania. Significant correlations between attitudes towards suicide, physician-assisted suicide, gender, marital status, profession, education, if had loved ones who were seriously ill and suffered from unrelieved pain were were not identified.