Žaliojo uosto vystymo galimybės Rytų Baltijos valstybėse
Grauslytė, Brigita |
Šiame darbe analizuojamos Žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimo galimybės Rytų Baltijos valstybių uostuose, pabrėžiant aplinkosaugos, inovacijų ir regioninės politikos aspektus. Ankstesnių tyrimų apžvalgoje aptariama Žaliojo uosto koncepcijos raida, teoriniai pagrindai ir tarptautinė praktika. Analizuojamos kitų Europos uostų patirtys bei nustatomos pagrindinės strategijos, kurios prisideda prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ir tvarumo stiprinimo. Rytų Baltijos valstybių uostų analizės skyriuje apibūdinami analizuojami uostai, atliekama išsami Klaipėdos, Rygos ir Talino uostų SSGG analizė, apžvelgiama jų veiklos specifika. Ekspertinės apklausos rezultatų skyriuje pristatoma specialistų (ekspertų) apklausos rezultatų interpretacija, kurioje aptariamos ekspertų įžvalgos apie taršos mažinimą, energijos efektyvumo didinimą ir aplinkai draugiškų sprendimų diegimą. Toliau, remiantis ekspertų apklausos rezultatais, atliekama uostų SSGG analizė, išryškinant pagrindinius iššūkius ir galimybes, taip pat analizuojamas Klaipėdos uosto veiklos poveikis aplinkai. Paskutinėje darbo dalyje nagrinėjamos Žaliojo uosto vystymo galimybės Rytų Baltijos valstybėse bei pateikiamos rekomendacijos uostams dėl strateginio tvarumo sprendimų, inovacijų diegimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo. Darbo išvadose akcentuojamas Žaliojo uosto koncepcijos potencialas mažinti aplinkos taršą, didinti regiono ekonominį konkurencingumą ir prisidėti prie ilgalaikės regiono tvarumo strategijos. Rezultatų analizė rodo, kad visi trys uostai siekia derinti tvarumo tikslus su ekonomine plėtra, tačiau jų požiūris ir įgyvendinimo tempas skiriasi dėl regioninių ir institucinių ypatybių. Klaipėdos uostui būdinga stipri lyderystė tvarumo srityje, Rygos uostas orientuojasi į bendruomenių įtraukimą, o Talino uostas – į technologinę pažangą.
This study analyses the implementation possibilities of the Green Port concept in the ports of the Eastern Baltic countries with an emphasis on environmental, innovation, and regional policy aspects. It reviews earlier research on how the Green Port idea has developed, its key principles, and examples from around the world. It also explores the experiences of other European ports and identifies strategies that help achieve environmental goals and boost sustainability. The chapter on the analysis of ports in the Eastern Baltic States provides an overview of the ports studied and includes a comprehensive SWOT analysis of the ports of Klaipėda, Riga, and Tallinn, highlighting the specifics of their operations. The section presenting the results of expert surveys interprets insights from specialists (experts) regarding pollution reduction, improving energy efficiency, and implementing environmentally friendly solutions. Based on the results of the expert survey, a SWOT analysis of the ports is conducted, highlighting key challenges and opportunities, as well as analysing the environmental impact of Klaipėda Port’s operations. The final section of the work examines the development opportunities for Green Ports in the Eastern Baltic countries and offers recommendations for ports on strategic sustainability solutions, implementing innovations, and strengthening international cooperation. The conclusions highlight the Green Port concepts potential to lower pollution, boost the regions economic competitiveness, and support long-term sustainability plans. The results show that all three ports aim to combine sustainability with economic growth, but their methods and progress vary because of local and organisational differences. Klaipėda Port stands out for its strong leadership in sustainability, Riga Port focuses on involving the community, and Tallinn Port leads in technological advancements.