I-IV gimnazijos klasių mokinių fizinio aktyvumo, mitybos, kūno masės indekso rodiklių analizė ir jų sąsajos
Miliauskė, Emilija |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame darbe analizuojami Klaipėdos Vytauto didžiojo ir Gargždų Vaivorykštės gimnazijos I-IV klasių moksleivių fizinio aktyvumo, mitybos ir kūno masės indekso rodikliai bei jų sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp I-IV gimnazijos klasių mokinių fizinio aktyvumo, mitybos ir kūno masės indekso rodiklių. Siekiant iškelto tikslo, darbe buvo apibrėžta fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos samprata, aptartos fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos rekomendacijos paaugliams, teoriniu aspektu išanalizuoti antropometriniai rodikliai ir paauglių kūno masės indekso rodiklių vertinimas. Tyrime dalyvavo 502 mokiniai iš kurių 243 lankė Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnaziją, o 259 – Gargždų Vaivorykštės gimnaziją. Tiriamųjų amžius nuo 15 iki 18 ir daugiau metų (I-IV gimnazijos klasių mokiniai). Tyrime buvo naudoti mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo, anketinės apklausos, antropometrinių rodiklių analizės ir statistinės duomenų analizės metodai. Tyrimą sudarė keturi etapai: anketinė apklausa, fizinio aktyvumo, mitybos ir kūno masės indekso rodiklių analizė, fizinio aktyvumo, mitybos ir kūno masės indekso rodiklių sąsajų analizė bei rezultatų aptarimas. Gautų duomenų analizei atlikti taikyta statistinės duomenų analizės programa SPSS Statistics 20.0. Rezultatai vertinti pasitelkus aprašomąją ir palyginamąją analizę. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad kasdienis mokinių fizinis aktyvumas yra nepakankamas. 60 minučių kasdiene vidutinio intensyvumo ar sunkia fizine veikla užsiėmė tik 5 proc. mokinių. Pusė mokinių kasdien bent kelias valandas per dieną praleido naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Svarbu paminėti tai, kad vaikinai buvo fiziškai aktyvesni negu merginos, dažniau lankė kūno kultūros pamokas, žaidė sporto komandose. Tai atsispindi ir tiriamųjų nuomonėje apie kūno kultūros pamokas. Jas labiau mėgsta vaikinai negu merginos. Vaikinus ir merginas užsiimti fizine veikla motyvuoja skirtingi veiksniai. Labiausiai merginas užsiimti fizine veikla skatina noras būti sveikesnėmis ir noras numesti svorio. Tuo tarpu vaikinus skatina noras būti stipresniais ir nugalėti bei noras būti sveikesniais. Mėgstamiausios merginų fizinio aktyvumo veiklos yra vaikščiojimas, šokis ir plaukimas. Vaikinai labiausiai mėgsta krepšinį ir svorių kilnojimą. Reikšmingi statistiniai skirtumai fiksuoti ir analizuojant vaikinų bei merginų valgymo įpročius. Vaikinai labiau negu merginos linkę valgyti greitą maistą. Daugiau nei pusė merginų visiškai nevalgo greito maisto, tuo tarpu vaikinų, nevalgančių greito maisto, yra tik trečdalis. Tačiau merginos dažniau valgo saldumynus. Merginų, kurios saldumynus valgo vieną ir daugiau kartų kasdien yra trečdalis, o vaikinų – penktadalis. Tarp mokinių fizinio aktyvumo rodiklių ir lankomos klasės fiksuoti reikšmingi skirtumai. Kuo vyresni mokiniai, tuo mažesnis jų fizinis aktyvumas, rečiau lankomos kūno kultūros pamokos, nurodoma, kad kūno kultūros pamokos patinka. I klasėje kūno kultūros pamokos patinka pusei mokinių, o IV klasėje – tik trečdaliui. Įvertinus mokinių mitybos, fizinio aktyvumo ir kūno masės indekso rodiklių ryšius, nustatyta, kad mokiniai, kurie dažniau valgė greitą maistą, saldumynus, gėrė saldintus gėrimus, buvo fiziškai pasyvesni, jų kūno masės indeksas didesnis. Didesniu kūno masės indeksu ir fiziniu pasyvumu taip pat pasižymėjo mokiniai, kurie daugiau laiko praleido naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Tuo tarpu mokiniai, kurie dažniau valgė vaisius ir daržoves, reguliariai maitinosi ir gėrė tyrą vandenį, pasižymėjo mažesniu kūno masės indeksu ir didesniu fiziniu aktyvumu.
The present work analyses the physical activity, nutrition, and body mass indicators and their interconnections in Klaipėda Vytautas Magnus and Gargždai Rainbow Gymnasium 1st-4th grade students. The aim of the study is to determine the links among physical activity, nutrition and body mass index in 1st-4th grade students. In order to achieve the stated goal, the concepts of physical activity and healthy eating were defined, recommendations of physical activity and healthy nutrition for adolescents were discussed, and a theoretical analysis of anthropometric indicators andevaluation of adolescent body mass index resultswas carried out. In all, 502 students participated in the study, 243 of whom attended Vytautas Magnus Gymnasium in Klaipėda, and 259 went to Gargždai Rainbow Gymnasium. The age varied from 15 to 18 years and over (1st-4th grade pupils). The methods used in the research included analysis and generalisation of scientific literature, questionnaire surveys, as well as analysis of anthropometric indicators and statistical data. The research process comprised four stages: a questionnaire survey; analysis of the indicators of physical activity, nutrition, and body mass index; examination of the correlations amongthese indicators; discussion of the results. The statistical data analysis programme SPSS Statistics 20.0 was used for the study of the collected data. The results were evaluated by means of the descriptive and comparative analysis. The difference was considered statistically significant when p <0.05. The study found that pupils' daily physical activity was insufficient. Only 5 percent of the students were engaged in daily physical activity (moderate or vigorous). Half of the pupils spent at least a few hours a day using smart technology. It is important to mention that boys were more physically active than girls, attended physical education classes more often, and played in sports teams. This is also reflected in their opinion on physical education lessons. Boys liked them more than girls. Different factors contributed to the physical activity of boys and girls. Most girls engaged in physical activity in order to be healthier and lose weight. Meanwhile boys were motivated by the desire to be stronger and to win as well as the wish to be healthier. Favorite activities for girls involved walking, dancing and swimming. Boys preferred basketball and weight lifting. Significant statistical differences have been observedin boys’ and girls’ eating habits, too. Boys tended to eat fast food more than girls. Over half of the girls did not eat fast food, while boys who did not eat fast food made only one-third of those interviewed. However, girls were more likely to eat sweets. Girls who ate sweets once and more times a day madeone-third of the female respondents, while such boys constituted one-fifth of those surveyed. Significant differences were determined regarding physical activity indicators and the grade. The older the pupils were, the less they were engaged in physical activity, the less they attendedclasses of physical education, and the fewer of them indicated they enjoyed physical education. Physical education lessons were liked byhalf of the 1st grade students and only by one-third of the 4th graders. The evaluation of the relationship among pupils’ nutrition, physical activity and body mass index rates revealed that students who ate more fast food and sweets and drank sugary drinks, were more physically passive and had a higher body mass index. A higher body mass index and physical inactivity has been observedin students who spent more time using smart technologies. Meanwhile, pupils who ate fruits and vegetables more often, ate regularly, and drank pure water had a lower body mass index and were more engaged in physical activity.