Vadovo lyderystės kompetencijos raiška kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje
Brazdauskienė, Dalia |
Įtraukusis ugdymas Lietuvos mokyklose pradėtas įgyvendnti 2024 metų rudenį. Tai reikšmingas pokytis, orientuotas į mokymosi galimybių užtikrinimą visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų poreikių, negalios ar socialinio statuso. Šis ugdymo modelis remiasi Salamankos deklaracija (UNESCO, 1994) bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvecija, kurios 24 straipsnis įtvirtina teisę į kokybišką ugdymą. Įtrauktis apima ne tik mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir tautines mažumas, emigrantus, skirtingų religijų atstovus, karo pabėgėlius bei subkultūras. Šių pokyčių įgyvendinimas kelia iššūkių, todėl atsakomybę už mikroklimato kūrimą bei įtraukties kultūros formavimą prisiima vadovai. Jų lyderystė yra esminis dalykas siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo, nes ji padeda sutelkti bendruomenę bendriems tikslams, kuria įgalinančią mokymosi kultūrą. Stipri lyderystė formuoja įtraukią profesinio mokymo įstaigos kultūrą, grįstą solidarumu ir lygiateisiškumu. Vadovai, skatindami motyvuojantį ir palankų mikroklimatą, tampa pagrindiniais įtraukties kultūros kūrėjais, siekiančiais ugdyo kokybės ir lygybės visiems. Mokslinė darbo problema: kokia yra vadovo lyderystės kompetencijos raiška kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje? Darbo tikslas: atskleisti vadovo lyderystės kompetencijos raiškos komponentus kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje. Darbo uždaviniai:
- Išanalizuoti vadovo lyderystės kompetencijos kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje teorinius pagrindus.
- Ištirti vadovų nuomonę apie lyderystės kompetencijos raišką kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje.
- Ištirti pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų nuomonę apie lyderystės kompetencijos raišką kuriant įtraukties kultūrą profesinio mokymo įstaigoje. Darbo metodai: darbe analizuota mokslinė literatūra, teisės aktai, dokumentai; taikytas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu su profesinio mokymo įstaigų vadovais, mokytojais bei pagalbos mokiniui specialistais. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinio turinio (content) analizę. Empirinis tyrimas atskleidė, kad vadovai ir pedagoginiai darbuotojai įtrauktį laiko būtina šiuolaikinio švietimo dalimi, konstatuodami lyderio vaidmens svarbą. Nustatyta, kad lyderystės kompetencijų ugdymas yra esminis veiksnys, užtikrinantis sėkmingą įtraukios kultūros formavimą, o vadovo lyderystė yra ne tiks administracinis procesas, bet ir vertybinis pagrindas, kuris formuoja įstaigos kultūrą. Stipri ir efektyvi lyderystė lemia pozityvią aplinką, didina darbuotojų motyvaciją, užtikrina bendruomenės narių įsitraukimą, gebėjimą kurti ilagalaikę viziją, stiprinti bendradarbiavimą ir spręsti švietimui kylančius iššūkius. Darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, teorinė ir empirinė darbo dalys, diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.
Inclusive education in Lithuanian schools began to be implemented in the fall of 2024. This is a significant change focused on ensuring educational opportunities for all students regardless of their needs, disabilities or social status. This model of education is based on the Salamanca Declaration (UNESCO, 1994) and the United Nations Convention on the Disabled, Article 24 of which enshrines the right to quality education. Inclusion includes not only students with special educational needs, but also national minorities, emigrants, representatives of different religions, war refugees and subcultures. The implementation of these changes poses challenges, therefore managers assume the responsibility for creating a microclimate and forming a culture of inclusion. Their leadership is central to the success of inclusive education as it helps bring the community together around common goals, creating an empowering culture of learning. Strong leadership forms an inclusive culture of a vocational training institution based on solidarity and equality. Leaders, by promoting a motivating and favorable microclimate, become the main creators of a culture of inclusion, striving for quality and equality of education for all. Scientific work problem: what is the expression of the manager's leadership competence in creating a culture of inclusion in a vocational training institution? The aim of the work: to reveal the components of expression of the manager's leadership competence in creating a culture of inclusion in a vocational training institution. Job tasks:
- To analyze the theoretical foundations of the manager's leadership competence in creating a culture of inclusion in a vocational training institution.
- To investigate the opinion of managers about the expression of leadership competence in creating a culture of inclusion in a vocational training institution.
- To investigate the opinion of pedagogues and student support specialists about the expression of leadership competence in creating a culture of inclusion in a vocational training institution. Working methods: scientific literature, legal acts, documents analyzed in the work; applied qualitative research - semi-structured interviews with managers of vocational training institutions, teachers and student support specialists. The collected data were analyzed using qualitative content analysis. Empirical research has revealed that managers and pedagogical workers consider inclusion as a necessary part of modern education, stating the importance of the leadership role. It has been established that the development of leadership competencies is an essential factor that ensures the successful formation of an inclusive culture, and the leadership of the manager is not just an administrative process, but also a value basis that forms the culture of the institution. Strong and effective leadership determines a positive environment, increases employee motivation, ensures the involvement of community members, the ability to create a long-term vision, strengthen cooperation and solve challenges in education. The work consists of an introduction, which presents the topic's relevance, research, problem, goal, tasks, and research methods. The theoretical and empirical part of teaching consists of three subsections each. The work contains a summary in Lithuanian and English, a bibliography and appendices.