Slaugytojų moralinio išsekimo ir savivertės sąsajos
Gedrimienė, Eglė |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vos prieš kelis dešimtmečius pradėta domėtis darbe patiriamų streso, įtampos, per didelio darbo krūvio ir atsakomybės, vaidmenų konfliktų, nesutarimų su kolegomis, nuovargio, išsekimo ir kitais panašiais reiškiniais, kurie įvardyti kaip perdegimo sindromo reiškiniai. Trūksta tyrimų, nagrinėjančių slaugytojų moralinio išsekimo pasireiškimą ir poveikį slaugytojų savivertei. Dėl šių priežasčių yra poreikis nagrinėti slaugytojų moralinio išsekimo ir savivertės sąsajas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų moralinio išsekimo ir savivertės sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti du standartizuoti klausimynai: Rosenbergo savivertės skalė (autorinės teisės priklauso dr. M. Rosenberg) ir moralinio išsekimo revizuotas klausimynas (autorinės teisės priklauso prof. A. B. Hamric). Imtį sudarė – 106 slaugytojai. Duomenų analizė atlikta statistiniu programų paketu „SPSS 23.0 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Bendrasis moralinis išsekimas labiau būdingas slaugytojams, kurie yra vyresni nei 55 m., gyvena mieste, ir dirba šį darbą 20 metų ir daugiau. Tyrimu nustatyta, kad mažesnį darbo krūvį turintys patiria didesnį moralinį išsekimą. Didesnė savivertė yra labiau būdinga bendrosios praktikos slaugytojams, kurie gyvena ne vieni. Tyrimu nustatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojų žemas moralinis išsekimas formuoją žemą arba vidutinę moterų slaugytojų savivertę. Taip pat išsiaiškinta, kad aukštojo išsilavinimo neturintys slaugytojai pasižymi žemu moraliniu išsekimu, kuris didina jų savivertę. Nustatyta, kad slaugytojai, kurie dirba 20 m. ir daugiau, bei tie, kurie dirba daugiau nei 1 etatu, bendrasis ir žemas moralinis išsekimas turi teigiamų ir reikšmingų sąsajų su jų saviverte. Išvados. Slaugytojų, patiriančių moralinį išsekimą, savivertė yra mažesnė ir glaudžiai susijusi su patiriamo moralinio išsekimo mastu ir pobūdžiu. Slaugytojams, kuriems labiau būdingas žemas moralinis išsekimas, būdinga vidutinė arba aukšta savivertė, ir ji priklauso nuo šių slaugytojų išsilavinimo ir darbo stažo.
Just a few decades ago in scientific field arose interest in these phenomena as work – related stress, tension, overwork and responsibility, role conflicts, disagreements with colleagues, fatigue, moral distress, and other which were identified as burnout syndrome consequences. There is a lack of research that analyses moral distress and self-esteem relations. For these reasons, there is a need fill that research gap and determine the links between the nurses’ moral distress and self-esteem. The aim of this research – analyse connection between nurses’ moral distress and self-esteem. Research methodology. A quantitative study was conducted. The following instruments were used: Rosenberg’s Self-Esteem scale (copyrights held by dr. M. Rosenberg) and MDS–revised Questionnaire (copyrights held by prof. A. B. Hamric). Study sample – 106 nurses. For descriptive data analysis was used „SPSS 23.0 for Windows” software package. The study was made in accordance with ethical principles. Research results. General moral distress is more common for nurses who are over 55 and live in the city, work in this job for 20 years or more. The study revealed that those with a lower workload experience the moral distress is bigger. Higher self–esteem is more common for nurses who do not live alone. The study found that low nurses’ (who are females) moral distress forms low or average self–esteem. It has also been found that nurses without higher education have low moral distress, which increases their self-esteem. It was also found that nurses who work for 20 years, and more, and those who work more than 1 full-time job, general and low moral distress have positive and significant correlation with their self–esteem. Research conclusion. Those nurses’, who are experiencing moral distress, self–esteem is lower and is closely related with experienced moral distress extent and nature. Nurses with low moral distress have moderate or high self–esteem, and this depends on their education and work experience duration.