Veiklos informacijos panaudojimas vietos savivaldos administravime: Klaipėdos regiono atvejo analizė
Rutienė, Kristina |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Civinskas, Remigijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pasaulyje, pradėjus viešojo administravimo modernizavimą, buvo atsisakyta tradicinio biurokratinio valdymo modelio ir pradėta diegti į rezultatus orientuotą valdymą, kurio esmė – efektyvumas ir veiksmingumas, viešųjų poreikių patenkinimo lygis bei teikiamų paslaugų kokybė viešajame sektoriuje. Orientuoto į rezultatus valdymo diegimas lėmė ir suformavo vieną iš orientuoto valdymo į rezultatus krypčių – veiklos valdymą, kuris vyksta keliais etapais: planuojant veiklą, ją prižiūrint bei įvertinant ir apima veiklą, jos vertinimą, turimus ir gautus duomenis, įvertinimo kriterijų nustatymą bei informacijos panaudojimą. Veiklos informacijos panaudojimas – vienas pagrindinių būdų užtikrinti veiklos valdymą vietos savivaldoje, ne išimtis ir Klaipėdos regiono vietos savivaldos. Atsižvelgus į veiklos informacijos panaudojimo teikiamą naudą ir mokslinės literatūros trūkumą analizuojama tema, bus atliekamas šis teorinis ir empirinis tyrimas, kurio problemą galima suformuluoti klausimu: Kaip Klaipėdos regiono vietos savivaldos panaudoja veiklos informaciją? Darbo objektas: Veiklos informacijos panaudojimas vietos savivaldos administravime. Darbo tikslas: teoriškai ir empiriškai ištirti veiklos informacijos panaudojimo galimybes vietos savivaldoje; Teorinėje darbo dalyje, pirmajame skyriuje, buvo atskleidžiami į rezultatus orientuoto valdymo vietos savivaldoje teoriniai aspektai, gilinamasi į orientuoto į rezultatus valdymo sampratą, ypatumus bei jo etapus – tokius kaip planavimas, stebėsena ir vertinimas – kurių metu vietos savivaldoje ir yra gaunama veiklos informacija. Antrajame skyriuje buvo aptariama veiklos informacijos samprata, nustatyti veiklos informacijos panaudojimą lemiantys veiksniai, veiklos informacijos panaudojimo tikslai, galimybės bei kylančios problemos. Empirinėje darbo dalyje buvo analizuojama, kaip Klaipėdos regiono vietos savivaldos panaudoja veiklos informaciją. Tirti buvo pasirinkta dviem būdais: analizuojant Klaipėdos regiono vietos savivaldų strateginių planų metinių vykdymo ataskaitų duomenis bei imant interviu internetu iš Klaipėdos regiono vietos savivaldų specialistų. Vykdant dokumentų analizę, buvo analizuojami priemonių įgyvendinimo statistiniai duomenys. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Klaipėdos regiono vietos savivaldose yra apsunkęs veiklos informacijos prieinamumas viešojoje erdvėje: vietos savivaldos išskiria skirtingus priemonių kiekius, matyti, jog miestai turi didesnes galimybes ir finansus nei rajoninės savivaldybės, vietos savivaldos stengiasi ir vykdo planuotas priemones, o priemonės nėra įgyvendinamos gana retai bei atskleistos pagrindinės priemonių neįvykdymo priežastys. Atlikus interviu duomenų analizę, buvo išskirti Klaipėdos regiono vietos savivaldose veiklos informacijos rinkimą ir naudojimą lemiantys veiksniai, tiriami planavimo, stebėsenos, vertinimo procesai, atskleisti pagrindiniai planavimą apsunkinantys veiksniai, stebėsenos ir vertinimo dažniai, atskleista veiklos informacijos svarba, poveikis sprendimų priėmimo procesui, sėkmingą veiklos informaciją lemiantys veiksniai, suinteresuotų šalių įtraukties į veiklos informacijos panaudojimą būdai. Apibendrinus veiklos informacija, jos gavimas, panaudojimas Klaipėdos regiono vietos savivaldose yra sklandus ir naudingas, tačiau pastebėta, jog darbuotojams trūksta suvokimo apie planavimo, stebėsenos bei vertinimo procesus ir jie siaurai suvokia veiklos informacijos panaudojimo tikslus bei galimybes.
With the modernization of public administration in the world, the traditional bureaucratic management model has been abandoned and results-oriented management has been introduced, which essence is efficiency and effectiveness, the level of satisfaction of public needs and the quality of services provided in the public sector. The implementation of results-oriented management has determined and formed one of the trends of results-oriented management – performance management, which takes place in several stages: planning, monitoring and evaluating performance and it covers performance, its evaluation, available and obtained data, setting evaluation criteria and information use. Performance information use is one of the main ways to ensure performance management in local self-government, and local self-governments in the Klaipėda region are no exception. Taking into account the benefits of performance information use and the lack of scientific literature on the analyzed topic, the following theoretical and empirical research will be carried out, which problem can be formulated with the question: How do local self-governments of Klaipėda region use performance information? The object of the work: Performance information use in local self-government administration. The aim of the work: to theoretically and empirically investigate the opportunities of performance information use in local self-government; In the theoretical part of the work, the first chapter reveals the theoretical aspects of results-oriented management in local self-government, delves into the concept of results-oriented management, peculiarities and its stages, such as planning, monitoring and evaluation, during which performance information is obtained in local self-government. The second chapter discusses the concept of performance information, identifies the factors that determine performance information use, the goals, opportunities and arising problems of performance information use. The empirical part of the work analyzes how local self-governments of the Klaipėda region use performance information. The research was carried out in two methods: by analyzing the data of the annual implementation reports of the strategic plans of local self-governments of the Klaipėda region and by conducting online interviews with local self-governments specialists of Klaipėda region. During the analysis of documents, statistical data on the implementation of measures was analyzed; during the research, it became clear that it is difficult to access performance information in public space in local self-governments of Klaipėda region, local self-governments distinguish different amounts of measures; it can be seen that cities have greater opportunities and finances than regional municipalities, local self-governments try and implement the planned measures, and the measures are not implemented quite rarely and the main reasons for non-implementation of the measures are revealed. After the analysis of the data of the interviews, the factors determining the collection and use of performance information in local self-governments of Klaipėda region were singled out, planning, monitoring, evaluation processes were examined, the main factors complicating planning, monitoring and evaluation frequencies were revealed, the importance of performance information, impact on the decision-making process, factors determining successful performance information, ways of involving the interested parties in the performance information use are revealed. In summarizing the research, performance information, its obtaining, use in local self-governments of Klaipėda region is smooth and useful, however, it was noticed that employees lack understanding of planning, monitoring and evaluation processes and they narrowly understand the goals and opportunities of performance information use.