Socialinės pedagoginės pagalbos galimybės jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje

Šiandieninėse ugdymo įstaigose nuolat didėjant mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų skaičiui, edukologijos siekiamybė yra sukurti ugdymosi aplinką, kuri atskleistų ugdymo proceso dalyvių individualius gebėjimus ir atlieptų jų individualius poreikius. Daugėjant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, didėja ir socialinės pedagoginės pagalbos poreikis bendrojo ugdymo mokyklose. Socialinio pedagogo pagalbos teikimo tvarka įtvirtinta įvairiose šią sritį reglamentuojančiose Lietuvos švietimo dokumentuose: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (1991, Nr. I-1489, aktuali redakcija nuo 2023-02-01 iki 2023-02-28, 9 str. 1 ir 7 p.); Vaiko gerovės komisijos veiklos apraše (2011, Nr. V-1129, aktuali redakcija nuo 2020- 08-04); Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos apraše (2016); Lietuvos Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje (2013); Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plane“ (2017). Teikdami socialinę pedagoginę pagalbą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, socialiniai pedagogai naudoja įvairius darbo metodus, tačiau labai svarbu išsiaiškinti, kokias socialinės pedagoginės pagalbos teikimo galimybes turi mokytojai ir socialiniai pedagogai, siekdami padėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, bendrojo ugdymo mokyklose. Taigi, darbo mokslinė problema formuluojama klausimu: kokios yra socialinės pedagoginės pagalbos galimybės jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje? Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos galimybes jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti socialinės pedagoginės pagalbos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje, teorinius pagrindus.
2. Ištirti socialinių pedagogų nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje.
3. Ištirti mokytojų nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje.
4. Parengti rekomendacijas socialiniams pedagogams ir mokytojams apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų turinio analizė, kokybinis tyrimas, (struktūruotas interviu), gautų duomenų (content) turinio analizė. Išvados. Išnagrinėjus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų sampratą, išanalizavus socialinės pedagoginės pagalbos galimybes jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje, išstudijavus socialinio pedagogo pagalbą reglamentuojančius Lietuvos švietimo dokumentus bei atlikus empirinį tyrimą, galima daryti tokias išvadas:
5. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidė, kad teikiant socialinę pedagoginę pagalbą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje, socialinio pedagogo bei mokytojo vaidmuo yra ypatingai svarbūs. Socialiniai pedagogai atlikdami vadybininko, tarpininko, konsultanto funkcijas, pasitelkdami vaiką ugdančius mokytojus, kurie atlieka vaiko gynėjo, konsultanto, patarėjo vaidmenis, kuria bei sistemina pagalbos vaikui tinklą, gerina mokyklos mikroklimatą, skatina pozityvų vaiko elgesį, vykdo ankstyvąją intervenciją ir prevenciją.
6. Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinių pedagogų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo galimybės priklauso nuo darbo metodų ir turimų priemonių panaudojimo, aplinkos pritaikymo darbui, asmeninių socialinio pedagogo savybių, darbo krūvio paskirstymo, tinkamo pasiruošimo pagalbos teikimui. Sėkmingiausias socialinės pedagoginės pagalbos būdas/metodas, yra individualus darbas su vaiku, vaiko konsultavimas, pokalbiai.
7. Tyrimu nustatyta, kad mokytojų teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos galimybės yra ribotos dėl per didelio vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų skaičius, tenkančiam vienam mokytojui klasėje, taip pat dėl per didelio minėtų sutrikimų turinčių mokinių skaičius mokykloje, dėl bendradarbiavimo sunkumų su mokinių tėvais, dėl laiko stokos teikiant individualią pagalbą vaikui, dėl jaučiamo socialinio pedagogo pagalbos trūkumo, dėl trūkstamų atitinkamų erdvių mokykloje, skirtų vaiko nusiraminimui. Sėkmingiausią socialinės pedagoginės pagalbos teikimo būdas/ metodas

• individualus pokalbis su vaiku.

1. Teorinio ir empirinio tyrimo duomenų analizės pagrindu buvo parengtos rekomendacijos socialiniams pedagogams ir mokytojams, teikiantiems socialinę pedagoginę pagalbą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų bendrojo ugdymo mokykloje. Rekomendacijos sudarytos tokiu būdu, kad jas būtų galima pateikti mokyklos stenduose, klasės skelbimų lentoje, klasės tėvų susirinkimo metu, prevenciniuose lankstinukuose ir pan. Rekomendacijose pateikiami keli praktinio pobūdžio siūlymai, galintys turėti įtakos skatinant pozityvų vaiko elgesį bei gerinant ugdymo įstaigos emocinę aplinką.

With the constant rise in the number of pupils with behavioural and emotional disorders in schools today, educational science aims to create the kind of educational environment that allows the participants of the educational process to demonstrate their individual abilities and meets their individual needs. With the increase in the number of younger school-age children who have behavioural and emotional disorders, there is an increased need for social pedagogical support in general education schools. The procedure for the provision of assistance by a social pedagogue is enshrined in various documents of the Lithuanian Educational system regulating this area: the Law on Education of the Republic of Lithuania (1991, No. I-1489, current version valid from 1st February 2023 to 28th February 2023, Article 9, Paragraphs 1 and 7); the Description of the Activities of the Child Welfare Commission (2011, No. V-1129, current version valid from 4th August 2020); Description of the Procedure for Provision of Social Pedagogical Assistance to a Child and a Pupil (2016); Lithuanian State Strategy for Education 2013–2022 (2013); Action Plan for Children's Involvement in Learning and Diverse Education 2017–2022 (2017). Social pedagogues use a variety of methods to provide social pedagogical support to younger school-age children, but it is very important to find out what opportunities teachers and social pedagogues have to provide social pedagogical support to help younger school-age children with behavioural and emotional problems in general education schools. Thus, the research problem of the paper is formulated by the question: what are the possibilities of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools? Research aim: to explore the possibilities of social pedagogical support for younger school- age children with behavioural and emotional disorders in general education schools. Research objectives:

1. To analyse the theoretical foundations of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools.
2. To analyse the views of social pedagogues regarding the opportunities of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education school.
3. To analyse teachers' views on the opportunities of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools.
4. To develop recommendations for social pedagogues and teachers on the possibilities of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools. Research methods: analysis of scientific literature, content analysis of documents, qualitative research (structured interviews), content analysis of the obtained data. Conclusions. Once the following are completed: the analysis of the concept of behavioural and emotional disorders in younger school-age children; the investigation of the opportunities of social pedagogical support for younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools; the examination of the documents regulating social pedagogical support in the Lithuanian education system; and the empirical research is conducted, the following conclusions can be drawn:
5. The analysis of scientific literature and documents has revealed that the roles of the social pedagogue and the teacher are of particular importance when providing social pedagogical support to younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools. Social pedagogues, acting as managers, mediators and counsellors, with the help of teachers who act as advocates, counsellors and advisers, develop and systematise the support network for the child, improve the school's microclimate, promote the child's positive behaviour, and provide early intervention and prevention.
6. Research data has revealed that the opportunities for social pedagogues to provide social pedagogical support depend on the use of work methods and available tools, adaptation of the environment for work, personal qualities of the social pedagogue, workload distribution, and adequate preparation to provide support. The most successful way/method of social pedagogical support is individual work with the child, counselling and having conversations with the child.
7. The research found that the opportunities for social pedagogical assistance provided by teachers are limited due to the excessive number of children with behavioural and emotional disorders per teacher, as well as the excessive number of pupils with these disorders in the school, the difficulties in cooperation with the pupils' parents, the lack of time for providing individual support to the child, the perceived lack of assistance from the social pedagogue, and the lack of adequate spaces in the school for calming down. The most successful way/method of providing social pedagogical support is the individual conversation with the child.
8. On the basis of the analysis of the theoretical and empirical data, recommendations for social pedagogues and teachers providing social pedagogical support to younger school-age children with behavioural and emotional disorders in general education schools were developed. The guidelines are designed to be displayed on school and classroom notice boards, at parents' meetings, in prevention leaflets, etc. The guidelines contain a number of practical suggestions that may have an impact on encouraging positive behaviour and improving the emotional environment of the educational facility.