Pozityvaus požiūrio į pagalbą institucijoje globojamam vaikui raiška

Tėvų globos netekties patirtis yra didelis smūgis vaikui - atsiskyrimas nuo prisirišimo objekto, socialinio tinklo, gyvenamosios vietos pakitimai. Taip pat šeimoje išgyventi neigiami patyrimai veikia vaiko psichosocialinę gerovę, yra didelis smūgis vaiko identitetui, taip pat savojo ,,Aš‘‘ formavimuisi. Socialinio darbo profesija per dažnai vadovaujasi į problemas orientuotu darbo modeliu, taip nutoldamas nuo savo pagrindinių vertybių - įgalinti klientą. Kaip alternatyva pagalbos procese vaiko globoje, buvo siekta ištirti pozityvaus požiūrio galimybes, kurio dėmenys yra socialinis palaikymas ir asmens stiprybes pabrėžiantis modelis. Jie yra tarpusavyje susiję, atsižvelgiantys į teigiamus žmogaus bruožus, jo gebėjimų ir stiprybių svarbą, per pozityvaus santykio su aplinka kūrime, siekiant padėti globoje esantiems vaikams. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti pozityvaus požiūrio raiškos taikymo galimybes vaikams gyvenantiems globos įstaigose. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, kokybinis tyrimas (interviu), socialinio tinklo žemėlapio instrumentas su vaikais. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant (content) analizės metodą. Imtį sudarė 7 specialistai, dirbantys su globos vaikais, bei 5 vaikai gyvenantys globos įstaigoje. Tyrimo išvados. Atlikto empirinio tyrimo metu nustatyta, jog specialistai, dirbantys su vaikais globoje, savo kasdieniniame darbe naudoja pozityvaus požiūrio komponentus – asmens stiprybes pabrėžiantį modelį bei socialinį palaikymą. Jų raiška pagalbos procese yra aiškiai pastebima ir naudojama motyvuojant, pagiriant vaiką, taip pat suteikiant jam emocinį ar materialų palaikymą. Šie rezultatai įrodo, kad pagalbos proceso metu vaiko institucinėje globoje naudojamos į sprendimus orientuotos intervencijos.

The experience of parental care loss is a major blow to the child – includes separation from the attachment object, changes in social network and residence. Also, the negative experience in the family affects the psychosocial well-being of the child, which is also a struggle to the child’s identity, as well as to the formation of his Self. The social work profession too often follows a problem-oriented work model, thus moving away from its core values of empowering the client. As an alternative to the supporting process in the child care, the aim was to explore the possibilities of a positive approach which consists of social support and a strengths-based approach. They are interrelated, taking into account the positive traits of a person, the importance of his abilities and strengths through the creation of a positive relationship with the environment to support the children in care. Purpose of the research. To analyse the possibilities of applying a positive approach to support the child in the institutional care. Research methodology: analysis of scientific literature, analysis of documents, qualitative research (interview), social network map instrument with children. The data from the research were analysed using the (content) method of analysis. The sample consisted of 7 specialist working with foster children and 5 children living in the institutional care. Conclusions of the research. During the empirical research carried out, it was found the specialists working with children in the child care use the components of a positive approach in the daily work – strenghts-based approach and social support. Their manifestation in the supporting process is clearly noticeable and is used to motivate, praising the child, as well as to provide him with emotional or material support. These results shows a supporting process using decision-oriented interventions.