Slaugytojų patiriamo streso darbe sąsajos su gyvenimo kokybe

Šiuolaikinėje globalioje darbo rinkoje vyksta ženklūs pokyčiai: pereinama prie intensyvesnių, trumpesnės trukmės darbo formų, darbo organizavimo projektų pagrindu, vykdomi intensyvūs darbuotojų kaitos procesai. Šių dienų darbo pasaulyje vykstantys pokyčiai, veikia darbuotojų saugą, didina įtampą ir gali rimtai pakenkti psichinei ir fizinei sveikatai. Ilgai veikiant negatyviems psichosocialiniams veiksniams, atsiranda sveikatos sutrikimų, atlikti tyrimai atskleidė darbe patiriamo streso paplitimą: Slaugytojas dažniausiai ir glaudžiausiai bendrauja su pacientu, bei teikia visokeriopą pagalbą, visa tai itin veikia slaugytojo psichosocialines charakteristikas ir sąlygoja streso pasireiškimą darbe, kas ženkliai veikia darbuotojo gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso darbe sąsajas su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Darbo tikslams įgyvendinti buvo naudojami mokslinės literatūros analizė, analizės metodas ir kiekybinis tyrimas – apklausa raštu (anketavimas, naudojant uždarojo tipo klausimyną), kurioje dalyvavo 178 respondentų. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų analizės metodus, tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad didžiausi stresoriai yra susiję su skubėjimu ir darbo pasiskirstymu ir sunkių periodų darbe būvimas, su darbo įtampa ir su socialiniais santykiais. Vyresnės slaugytojos patyria didesnį bendrą stresą darbe nei jaunesnės slaugytojos, ypač dėl mažo savarankiškumo jų darbe, dėl miego problemų susijusi su stresu darbe, taip pat darbinių stresorių vertinimas priklausė nuo slaugytojų šeimyninės padėties ir nuo aukštesnio išsilavinimo. Slaugytojų profesinis nuovargis ir stresas skiriasi priklausomai nuo darbo pobūdžio (padalinio), statistiškai reikšmingai skiriasi chirurgijos skyriuje ir priėmimo skyriuje. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų gyvenimo kokybės vertinimas yra susijusi su psichosocialiniais darbo veiksniais. Išvada. Išanalizavus streso įveikos būdų skalių rodiklius nustatyta, kad slaugytojos streso mažinimui reikšmingai dažniau problemų sprendimą ir socialinę paramą nei vengimą ir emocinę iškrovą. Slaugytojos, patiriančios darbe stresą dėl nerviškai įtempto darbo, streso įveikai dažniau naudoja problemų sprendimą ir socialinės paramos ieškojimą. Patiriančios stresą dėl nepasitenkinimo darbo kokybe ir savo dabartiniu gyvenimu, o taip pat esant nepakankamai padalinio vadovo pagalbai ir paramai, nepakankamam darbo aiškumui ir savarankiškumui, streso įveikai dažniau naudoja emocinę iškrovą.

Marked changes are taking place in the modern global labour market: people shift to more intensive, shorter-term forms of work, on the basis of work organization projects and the intensive fluctuation processes of employees are pursued. Changes in the labour work today have an impact on employees’ safety, increase the tension and can seriously damage mental and physical health. Prolonged effect of negative psychosocial factors leads to health problems, researches reveal the prevalence of work-related stress: nurses most often have a close interaction with a patient and provides all kinds of help it has a major impact on the psychosocial characteristics of the nurse and leads to stress at work, which affects the employee's quality of life. Research aim- to analyse the correlation between work-related stress in nursing and life quality Research methods. Methods used to fulfil the goals set were as follows: analysis of scientific literature, analysis and quantity impact surveys – a written questionnaire (closed type questionnaire), in which 178 respondents participated. Data analysis was completed using statistical data analysis methods to process data of the research and describe the phenomenon in examination. Results of the research. The completion of the research disclosed that the most tremendous stressors are related with hastiness, work distribution, existence of difficult time periods at work, work tension and social relationships. Elder nurses experience more substantial work-related stress than youthful nurses, because of their lack of independency in their work and sleeping difficulty related to stress. Evaluation of work stressors also differed depending on the nurses family status and higher education. Professional weariness and stress of the nurses differed depending on the nature of work. Results differ significantly between the surgery and reception sections. Results of the research showed that evaluation of nurses life quality is related to psychosocial work factors. Conclusion. After analysing the scale indexes of stress coping method, it was concluded that problem solving and social support, not avoiding and emotional discharge, are more significant to lessening of the nurse’s stress. Nurses, who experience work-related stress due to stressful work, usually use problem solving and the search for social support as their stress coping methods. The stress coping method of emotional discharge is used more by those nurses, who experience stress due to the unsatisfactory work quality and their present, but also because of the absence of help and support by the subdivision’s leader, inadequate work clarity and independency.