Šeimos vertybės ir jų ugdymo (-si) galimybės: jaunų sutuoktinių požiūris
Savitska, Iryna |
Tyrimo tikslas: ištirti jaunų šeimų požiūrį į šeimos vertybes ir jų ugdymo galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai išanalizuoti šeimos vertybes ir jų raidos ypatumus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, kultūrinius ir psichologinius veiksnius. 2. Ištirti jaunų šeimų požiūrį į šeimos vertybes, jų formavimosi ypatumus ir įtaką šeimos stabilumui, šeimos gyvenimui. 3. Sukurti šeimos vertybių ugdymo(si) galimybių modelį, taip pat pateikti rekomendacijas dėl efektyviausių strategijų ir mechanizmų jų išsaugojimui bei darniai įgyvendinimui šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, kokybinis tyrimas (fokus grupė), kokybinė duomenų analizė (turinio analizė). Tyrime buvo taikytas kokybinis metodas, naudojant fokusų grupės metodą, siekiant giliau suprasti dalyvių patirtį, jų požiūrį į šeimos vertybes bei sociokultūrinius veiksnius, darančius įtaką jų formavimuisi. Fokusų grupėje dalyvavo penki asmenys nuo 18 iki 63 metų, kurie santuokoje gyvena nuo 8 mėnesių iki 1 metų ir 10 mėnesių. Diskusija truko apie dvi valandas, vyko atviroje ir palankioje aplinkoje, naudojant atvirus klausimus. Duomenys buvo analizuojami taikant turinio analizės metodą, kuris leido išskirti pagrindines temas, modelius ir veiksnius, turinčius įtakos šeimos vertybių raidai jaunose santuokose. Tyrimas parodė, kad šeimos vertybių formavimasis jaunose sutuoktinių porose yra sudėtingas procesas, į kurį įtakoja socialiniai, asmeniniai ir instituciniai veiksniai. Didžiausią įtaką turi auklėjimas šeimoje ir socializacija, formuojantys požiūrį į vaidmenis, atsakomybę ir pagarbą santuokoje. Svarbų vaidmenį atlieka ir tradicijos, papročiai bei socialinė aplinka, kuri lemia vertybių peržiūrą. Masinės informacijos priemonės ir religija siūlo įvairius šeimos gyvenimo modelius. Pagrindiniai santuokos stabilumo veiksniai yra pasitikėjimas, pagarba, emocinė parama ir tarpusavio supratimas. Šeimos vertybių stiprinimas apima bendrų tradicijų kūrimą, efektyvų bendravimą ir prisitaikymą prie pokyčių. Socialinė ir institucinė parama, taip pat dalyvavimas mokymuose, ženkliai prisideda prie vertybių stiprinimo. Šeimos vertybių formavimasis priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų – vaikystės patirties, socialinių ir kultūrinių normų, prieigos prie kokybiškos informacijos bei partnerių emocinės brandos. Šie aspektai yra pagrindas stabiliam ir harmoningam santuokos vystymuisi. Atlikto tyrimo pagrindu buvo sukurta jaunų sutuoktinių šeimos vertybių ugdymo modelio koncepcija. Ji apima asmeninius, socialinius, kultūrinius, dvasinius ir emocinius aspektus, darančius įtaką vertybinių nuostatų formavimuisi. Modelis grindžiamas tarpdisciplininiu požiūriu, jungiančiu psichologinius ir sociokultūrinius veiksnius su individualia partnerių patirtimi. Pagrindiniai veiksniai apima šeimos iš kilmės įtaką, kultūrines tradicijas, socialinę aplinką, santuokinę patirtį ir institucinio palaikymo svarbą. Šis modelis gali būti taikomas specialistų praktikoje dirbant su jaunomis šeimomis, taip pat kuriant švietimo, prevencines ir konsultavimo programas.
Research objective: To investigate the perspective of young families on family values and the opportunities for their development. Research tasks: 1. Theoretically analyze family values and their developmental characteristics, taking into account social, economic, cultural, and psychological factors. 2. Investigate the perspectives of young families on family values, their formation processes, and their influence on family stability and family life. 3. Develop a model of family values development opportunities, as well as provide recommendations for the most effective strategies and mechanisms for preserving and harmoniously implementing them in contemporary society. Research methods: Analysis of scientific literature, document analysis, qualitative research (focus group), qualitative data analysis (content analysis). A qualitative research method was applied in the study, using the focus group method to gain a deeper understanding of participants' experiences, their attitudes toward family values, and the sociocultural factors influencing their formation. The focus group consisted of five individuals aged 18 to 63 who had been married for a period ranging from 8 months to 1 year and 10 months. The discussion lasted approximately two hours and took place in an open and supportive environment using open-ended questions. Data were analyzed using content analysis, which enabled the identification of key themes, patterns, and factors influencing the development of family values in young marriages. The study revealed that the formation of family values in young married couples is a complex process influenced by social, personal, and institutional factors. The greatest impact stems from upbringing and socialization, which shape views on roles, responsibility, and respect within the marriage. Traditions, customs, and the social environment also play a significant role by prompting a reassessment of values. Mass media and religion offer diverse models of family life. The key factors contributing to marital stability include trust, respect, emotional support, and mutual understanding. Strengthening family values involves creating shared traditions, effective communication, and adaptation to change. Social and institutional support, along with participation in educational programs, significantly contribute to the reinforcement of values. The development of family values depends on various factors, including childhood experiences, social and cultural norms, access to quality information, and the emotional maturity of the partners. These aspects form the foundation for a stable and harmonious marital relationship. Based on the research results, a conceptual model for the development of family values in young married couples was created. It encompasses personal, social, cultural, spiritual, and emotional aspects that influence the formation of value-based attitudes. The model is based on an interdisciplinary approach that integrates psychological and sociocultural factors with the individual experiences of the partners. The key elements include the influence of the family of origin, cultural traditions, social environment, marital experience, and the role of institutional support. This model can be applied in specialist practice when working with young families and can serve as a foundation for developing educational, preventive, and counseling programs.