Netikėjimo priežastys ir raiška dabarties visuomenėje
Bagdonas, Kazys |
Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad 1 iš 8 žmonių gyvena su psichikos sutrikimu (PSO, 2022). 2019 m. 301 mln. žmonių (tame tarpe 58 mln. vaikų ir paauglių) turėjo nerimo sutrikimus, 280 mln. žmonių (tame tarpe 23 mln. vaikų ir paauglių) sirgo depresija, 40 mln. žmonių patyrė bipolinius sutrikimus, 14 mln. žmonių patyrė valgymo sutrikimus, 40 mln. gyveno su elgesio ir disocialiniais sutrikimais. Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims būtina socialinė parama, įskaitant paramą kuriant ir palaikant asmeninius, šeimos ir socialinius santykius (PSO, 2022). Galime daryti išvadą, kad netikintys žmonės, tikėtina, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis. Neturėdami paramos į Dievą, Bažnyčios bendruomenę, jie turi spręsti psichologines pasekmes asmeniškai arba ieškoti psichologinės, dvasinės paramos, konsultacijų. Galimai, skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu netikintys rastų tikėjimą ar augtų ir bręstų su pilnaverčiu dvasiniu auklėjimu. Remiantis empirinio tyrimo rezultatai buvo atskleisti netikėjimo raiška ir priežastys dabartinėje visuomenėje: tikėtina, asmenys atsisakę tikėjimo po pilnametystės turi daugiau psichologinių įtampų, yra mažiau laimingi arba laimingi su išlygomis, nes išbalansuotas jų dvasinės, moralinės nuostatos. Priešingai tiems, kurie netikėjimo patirtis, tradicija perduodama iš kartos į kartą arba nuo mažens. Pastebėta, kad žmonės, kurie prarado tikėjimą po paauglystės yra ieškantys atsakymų į dvasinius klausimus, todėl autoritetingo ir kvalifikuoto dvasininko ar dvasinio konsultanto pagalba gali būti visavertė pagalba ir psichologinis stabilumo garantas. Netikėjimo klausimas yra nevienareikšmiškas, labai jautrus, gal net intymus, todėl netikintieji vengia apie tai kalbėti net su artimaisiais. Jeigu ir kalbasi, tai turi būti labai saugi aplinka, artimi žmonės, kad nebūtų konfliktinių situacijų. Pastebėta, kad tam tikrais atvejais tiriamieji siekdami asmeninių interesų gali paminti savo netikėjimo įsitikinimus. Reikia išryškinti svarbu momentą, kad būti žmogiškieji ištekliai ir kalbėjimasis šia tema visų Bažnyčių bendruomenės. Šiuo klausimų dvasiniai konsultantai gali būti vienas iš Bažnyčios ramsčių.
The World Health Organization states that 1 in 8 individuals live with a mental disorder (WHO, 2022). In 2019, 301 million individuals (including 58 million children and adolescents) had anxiety disorders, 280 million individuals (including 23 million children and adolescents) suffered from depression, 40 million individuals experienced bipolar disorders, 14 million individuals experienced eating disorders, and 40 million individuals lived with behavioural and dissocial disorders. The World Health Organization states that persons experiencing mental health problems require social support, including support in establishing and maintaining personal, familial, and social relationships (WHO, 2022). It may thus be concluded that non-believing individuals are also likely to encounter psychological difficulties. Lacking support in God and the Church community, they must address the psychological consequences independently or seek psychological and spiritual support or counselling. It is possible that the number of affected individuals could be lower if non-believers were to find faith or were raised and matured within a framework of complete spiritual education. Based on the results of the empirical research, the expression and causes of disbelief in contemporary society were revealed: it is likely that individuals who abandoned faith after reaching the age of majority experience greater psychological tension, report lower levels of happiness or conditional happiness, due to the imbalance of their spiritual and moral orientations. In contrast, individuals whose experience of disbelief has been shaped by tradition passed down from generation to generation, or from early childhood, demonstrate different outcomes. It was observed that individuals who lost their faith after adolescence tend to seek answers to spiritual questions; therefore, assistance from an authoritative and qualified clergyperson or spiritual counsellor may constitute comprehensive support and a safeguard of psychological stability. The issue of disbelief is ambiguous, highly sensitive, and potentially intimate in nature, which is why non-believers tend to avoid discussing it, even with those closest to them. If such discussions do take place, the environment must be perceived as very safe and involve close individuals, in order to prevent conflict situations. It was observed that in certain cases, respondents, in pursuit of personal interests, may compromise their convictions of disbelief. It is essential to highlight a significant aspect – the need for human resources and open dialogue on this subject within all Church communities. In this context, spiritual counsellors may serve as one of the pillars of the Church.