Kompleksinės pagalbos teikimas vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje: globos koordinatorių patirtys

Vaiko paėmimas iš jo biologinės šeimos sukelia stiprius jausmus, kartais netgi psichologines traumas, vaikas išgyvena egzistencinę krizę. Tėvų netinkamai vedamas gyvenimo būdas, priklausomybės, socialinių įgūdžių stoka, šeimos darnos stygius, smurtas palieka didelę žymę vaiko gyvenime, kuri, jeigu nėra laiku ir tinkamai suteikiama pagalba, gali įtakoti visą vaiko gyvenimą. Toks vaikas, jam suaugus, gali kartoti savo tėvų klaidas arba patirti dar sudėtingesnių sunkumų. Todėl labai svarbu identifikuoti vaikui kylančias problemas, stengtis atrasti jų priežastis ir tikslingai bei koordinuotai teikti kompleksinę pagalbą, sutelkus įvairių sričių specialistus, aktyviai su jais bendradarbiauti. Todėl labai svarbu išanalizuoti, kokia pagalba yra teikiama vaikams, gyvenantiems budinčio globotojo šeimoje, jos teikimo galimybes, galimas kliūtis. Taip pat svarbu nagrinėti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir vyksmą bei atskleisti globos koordinatorių profesinės veiklos trukdžius ir sėkmes. Visą atskleidus ir išanalizavus, yra galimybė įžvelgti pagalbos teikimo vaikui stiprybes ir tobulintinas sritis. Tai gali padėti stiprinti globos koordinatorių teikiamos pagalbos vaikui efektyvumą. Tyrimo objektas – globos koordinatorių patirtys, teikiant kompleksinę pagalbą vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti globos koordinatorių patirtis, teikiant kompleksinę pagalbą vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų globos pertvarką Lietuvoje teoriniame ir praktiniame kontekste. 2. Atskleisti kompleksinės pagalbos teikimą krizę išgyvenančiam vaikui sistemų bei egzistencinės krizių teorijos kontekste. 3. Ištirti globos koordinatorių patirtis, teikiant kompleksinę pagalbą vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje. Tyrimo metodologija pagrįsta sistemų bei humanistinėmis – egzistencinėmis teorijų nuostatomis. Sistemų teorija padeda socialiniams darbuotojams suprasti plataus spektro socialines problemas – nuo šeimos problemų, smurto prieš vaiką, bendruomenės disfunkcijos iki problemų, paveikiančių individus tiesiogiai: nerimo, žemos savivertės ir tarpusavio santykių sunkumų. Ši teorija atliekamame tyrime yra svarbi, nes socialiniam darbuotojui (globos koordinatoriui) suteikia kompetencijos, visapusiškesnio reiškinių vertinimo, teisingų sprendimų priėmimo. Vaiko sistemos negalima suprasti tik analizuojant pavienius jos elementus, nes dėl jų tarpusavio sąveikos atsiranda nauja kokybė, kai visuma yra didesnė už jos dalių sumą. Humanistinės-egzistencinės nuostatos analizuoja žmogaus egzistenciją, būties buvimą (egzistenciją) jo vietą ir vaidmenį pasaulyje. Humanistinių-egzistencinių teorijų nuostatos padeda socialiniam darbuotojui (globos koordinatoriui) suprasti kiekvieno asmens poreikius, unikalumą, sukurti tinkamą emocinę sferą, neteisti ir nevertinti asmens elgesio, tik taip galima suteikti efektyvią pagalbą. Socialinio darbuotojo (globos koordinatoriaus) paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti savo teises ir laisves, atskleisti savo potencialias galias ir galimybes. Tyrimas atliktas apklausiant 7 globos koordinatorius, koordinuojančius pagalbą budintiems globotojams. Tyrimui pasirinktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu. Interviu klausimyną sudaro penki klausimų blokai: 1. Informacija apie respondentus. 2. Vaikas ir jo biologinė šeima. 3. Vaikų reakcija dėl apgyvendinimo budinčio globotojo šeimoje, adaptacija joje. 4. Kompleksinių paslaugų teikimas vaikams, gyvenantiems budinčio globotoje šeimoje. 5. Bendradarbiavimas su kitų įstaigų specialistais teikiant kompleksinę pagalbą vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje. Klausimų blokus sudaro atviri klausimai (iš viso – 17 klausimų), kuriais siekiama atskleisti nagrinėjamą tyrimo temą, respondentų nuomonę, požiūrį, nuostatas. Interviu metu gauti duomenys tvarkyti aprašomuoju ir turinio analizės metodais. Atliktas tyrimas parodė, kad kompleksinės pagalbos teikimas vaikui, gyvenančiam budinčio globotojo šeimoje, yra gyvybiškai svarbus. Dažniausiai vaikai, apgyvendinti budinčio globotojo šeimoje, būna išgyvenę įvairių krizių, komplikuotų traumų, turintys fizinės, emocinės sveikatos problemų, pedagogiškai apleisti, be tinkamų socialinių įgūdžių ir pan. Tokiais atvejais yra svarbu teikti kompleksinę pagalbą, kurią teikia įvairių institucijų specialistai. Kompleksinė pagalba – kompleksiškai teikiamos paslaugos – koordinuotas švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams. Kad ši pagalba būtų efektyvi, būtinas darnus šių specialistų bendradarbiavimas, ėjimas bendro tikslo link – vaiko gerovės. Tyrimo dalyviai įvardijo kokia pagalba dažniausiai yra teikiama tėvų globos netekusiam vaikui. Budinčio globotojo indėlis teikiant pagalbą vaikui, vaiko reakcija į apgyvendinimą budinčio globotojo šeimoje bei palengvėjimas, kad jis bus apgyvendintas ne globos įstaigoje, patvirtina vaiko globos pertvarkos reikšmingumą ir svarbą. Tyrimo dalyviai atskleidė tarpinstitucinio bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui įvairovę bei jo svarbą. Tyrimo metu paaiškėjo globos koordinatorių patiriami profesiniai trukdžiai, kurie dažniausiai pasireiškia kaip didelis biurokratizmas, reikiamų paslaugų trūkumas, specialistų nekompetencija bei ribotos profesinės galimybės. Tyrimo dalyviai profesinę sėkmę mato vaiko pokyčiuose, reikiamos pagalbos suteikime ir vaiko grįžime į biologinę šeimą.

Taking a child out of his biological family causes strong feelings, sometimes even psychological trauma, the child is going through an existential crisis. Improper parent’s lifestyle, addictions, lack of social skills, lack of family harmony, violence leaves a mark on the child's life, which, if not timely and properly provided with assistance, can affect the entire life of a child. The child, in his adulthood, can repeat their parents' mistakes or suffer even more complicated problems. Therefore, it is important to identify the child’s problems, try to discover the causes and provide coordinated complex support, bringing together specialists from various fields and actively cooperate with them. It is especially important to analyze what support is provided to children living in an on-call foster family, the possibilities of providing it, possible obstacles. It is also important to examine inter-institutional cooperation and to uncover the obstacles and successes of the professional activities of foster care coordinators. After revealing and analyzing everything, there is an opportunity to see the strengths of the child support and areas for improvement. This can help increase the effectiveness of support provided by foster care coordinators. The research object of this work is the experience of foster care coordinators in providing complex support for a child living in an on-call foster family. The aim of the research is to reveal the experience of foster care coordinators in providing complex support for a child living in an on-call foster family. The tasks of the research: 1. To analyze the reform of child care in Lithuania in a theoretical and practical context; 2. To reveal the provision of complex support to a child surviving a crisis in the context of systems and existential crisis theory; 3. To investigate the experience of foster care coordinators in providing complex support to a child living in an on-call foster family. The research methodology is based on systems and humanistic - existential theories. Systems theory helps social workers understand a wide range of social problems, from family problems, child abuse, community dysfunction to problems that directly affect individuals: anxiety, low self-esteem, and interpersonal difficulties. This theory is important in the research because it provides the social worker (foster care coordinator) with competence, a more comprehensive assessment of phenomena, and the right decisions. The child system cannot be understood only by analyzing its individual elements, because their interaction creates a new quality when the whole is greater than the sum of its parts. Humanistic-existential attitudes analyze the existence of man, the existence of being, his place and role in the world. The provisions of humanistic-existential theories help the social worker (foster care coordinator) to understand the needs and uniqueness of each person, to create an appropriate emotional sphere, not to judge and not to evaluate a person's behavior, only in this way can effective help be provided. The purpose of the social worker (care coordinator) is to help the child implement his or her rights and freedoms, to reveal his or her potential powers and opportunities. The study was conducted by interviewing 7 foster care coordinators who coordinate support to on-call caregivers. A qualitative semi-structured interview method was chosen for the study. The interview questionnaire consists of five blocks of questions: 1. Information about the respondents; 2. The child and his biological family; 3. Children's reaction to accommodation in an on-call foster family, adaptation in it; 4. Provision of complex support for children living in an on-call foster family; 5. Cooperation with specialists of other institutions in providing complex support to a child living in an on-call foster family. The blocks of questions consist of open questions (17 questions in total), which aim to reveal the research topic, respondents's opinion, standpoint, attitudes. The data obtained during the interviews were processed by descriptive and content analysis methods. The study showed that the provision of complex support to a child living in an on-call foster family is vital. Usually, children accommodated in an on-call foster family are on the verge of various crises, complicated traumas, having physical and emotional health problems, pedagogically abandoned, without appropriate social skills, and so on. In such cases, it is important to provide complex support provided by specialists from different institutions. Complex support – complex services - coordinated provision of educational assistance, social support, health care services to children. For this support to be effective, it is necessary to have a harmonious cooperation between these specialists and to move towards the common goal - the well-being of the child. The participants of the study named what support is usually provided to a child deprived of parental care. The contribution of the on-call foster caregiver in providing support to the child, the child's reaction to the accommodation in the on-call foster family and a relief he/she won’t be accommodated at the care facility confirm the significance and importance of the child care reform. The study revealed the professional obstacles experienced by foster care coordinators, which usually manifest themselves as high bureaucracy, lack of necessary services, incompetence of specialists and limited professional opportunities. Study participants see professional success in the child's change, in providing the necessary help, and in the child's return to the biological family.