Pedagogų perdegimo sindromo sąsajos su jų asmenybės bruožais ir sociodemografiniais rodikliais
Petrošiūtė, Indrė |
Bagdonas, Albinas | |
Pastarąjį laikotarpį tiek visuomenėje tiek mokslinėje plotmėje vis aktualesniu diskusijų ir tyrimo objektu tampa perdegimo sindromas. Perdegimo sindromas yra rimta problema paveikianti daugelį sričių profesijų atstovus, tačiau vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į perdegimo sindromą patiriančius pedagogus. Šio tyrimo tikslas buvo remiantis tyrimų poreikiu bei temos aktualumu, atskleisti pedagogų perdegimo sindromo sąsajas su jų asmenybės bruožais ir sociodemografiniais rodikliais. Šiame tyrime dalyvavo 160 pedagogų dirbantys Klaipėdos miesto ir rajono ugdymo įstaigose. Jų amžiaus vidurkis = 44,4 metai. Perdegimo sindromui, asmenybės bruožų ir sociodemografinių rodiklių sąsajoms ištirti buvo sudarytas bendras tyrimo instrumentas. Perdegimo sindromui buvo naudojamas Maslach perdegimo klausimynas skirtas pedagogų perdegimui (MBI- Educators Survey- MBI-ES), kurį sudaro 22 teiginiai. Asmenybės bruožams įvertinti buvo naudojamas John, Donahue ir Kentle „Penketo svarbiausių“ (1991) sutrumpintas bruožų klausimynas, kurį sudarė 44 teiginių. Sociodemografiniams rodikliams įvertinti, buvo naudojamas darbo autorės sudarytas sociodemografinius klausimynas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad šios imties pedagogai patiria perdegimo sindromo komponentus. Nustatyta, jog tarp šios imties pedagogų labiausiai pasireiškia sutariamumo, atvirumo patyrimui bei sąmoningumo asmenybės bruožai. Dažnesnis emocinis išsekimas yra būdingas pedagogams, kuriems yra mažiau ekstravertiški, sąmoningi bei linkę į sutariamumą. Atskleista, jog dažnesnis emocinis išsekimas pasireiškia tarp tų pedagogų, kurie augina mažiau vaikų. Nustatyta, kad tarp amžiaus grupių ir perdegimo sindromo komponentų nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05). Nepriklausomai nuo amžiaus, visi šios imties pedagogai pasižymi panašaus dažnio perdegimui būdingais bruožais. Regresinė duomenų analizė atskleidė tik iš dalies tinkamą prognostinį ryšį tarp kintamųjų: labiau išreikštas neurotizmo būdo bruožas leidžia prognozuoti tik 11% dažnėjantį emocinio išsekimo pasireiškimą, o darbo stažas emociniam išsekimui įtakos neturi.
Recently there has been more and more discussion and research in the general population and scientific realms about the burnout syndrome. Burnout is a serious problem affecting members of many professions, however, there has been more attention towards pedagogues experiencing burnout. Purpose of this research, based on the need for research and relevance of the topic, was to reveal relationships among burnout, personality traits and sociodemographic measures of pedagogues. 160 pedagogues working in educational institutions in Klaipėda city and region participated in this research. Their mean age = 44,4 years. In order to study relationship among burnout, personality traits and sociodemographic measures a joint research instrument was created. Burnout syndrome: Maslach burnout questionnaire dedicated for burnout of pedagogues (MBI- Educators Survey- MBI-ES) comprising of 22 statements was used. In order to research personality traits “Five Main” (John, Donahue & Kentle, 1991) abbreviated trait questionnaire comprising of 44 statements was used. And to research sociodemographic measures an author-comprised sociodemographic questionnaire was used. Research results revealed that pedagogues of this sample experience components of burnout. It was identified that among pedagogues of this sample traits of agreeableness, openness to experience and conscientiousness. More common burnout is characteristic to pedagogues who are less introverted, conscientious and prone to agreeableness. It was found that more common emotional burnout occurs among those pedagogues who are raising less children. The study revealed that there is no significant difference (p>0,05) between different age groups and burnout components. Independently of age all pedagogues of this sample show similar frequency for burnout characteristics. Regression analysis of collected data revealed only a partially appropriate prognostic relationship among variables: more expressive trait of neuroticism allows predicting only 11% more frequent emotional burnout, and work experience does not have an effect on burnout.