Individualios priežiūros darbuotojų lūkesčiai profesinei paramai: pagalba seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose

Matant Lietuvos statistikos departamento duomenis ir stebint tendenciją, kad pagalbos seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose poreikis kiekvienais metais tik didėja, svarbu atkreipti dėmesį ir į paslaugų teikėjus t.y. individualios priežiūros darbuotojus. Kasdienis bendradarbiavimas su paslaugų gavėjais, didelis darbo krūvis, mažas užmokestis, konfliktiniai klientai ir jų sukeliančios nemalonios situacijos, baimė, įtampa, mažas profesinės paramos iš organizacijos užtikrinimas, supervizijų, intervizijų stoka, psichologiškai neigiama darbinė aplinka, nuvertinimas darbo specifikos, dideli reikalavimai, kurie neatitinka realybės - tai pagrindiniai veiksniai, kurie sąlygoja profesinio „perdegimo“ sindromo atsiradimą socialinio darbo specialistui. Individualios priežiūros darbuotojai neišvengiamai susiduria su įvairiais rizikos veiksniais, profesiniais iššūkiais, kurie sąlygoja būtinybę užtikrinti profesinę paramą, kad šie darbuotojai jaustų vidinę ramybę, jaustųsi saugiai ir galėtų teikti profesionalią pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose. Lietuvos mokslininkai tyrė ir analizavo socialinio darbo darbuotojų darbą, ištinkančius iššūkius ir problemas. Dirgėlienė, Večkienė (2009) nagrinėjo socialinio darbo darbuotojų patiriamą stresą darbinėje aplinkoje, Raižienė, Bakšytė (2010) analizavo socialinio darbo specialistų socialinės paramos, profesinio „perdegimo“ ir saviveiksmingumo sąsajas, Šinkūnienė, Katkonienė (2010) išnagrinėjo ir įvardijo socialinio darbo darbuotojų profesinės veiklos motyvacijos veiksnius, Lazutka ir kt. (2008) išskyrė socialinio darbo profesinės rizikos veiksnius, Kiaunytė (2012) analizavo socialines paslaugas teikiančių darbuotojų konfliktines situacijas, tyrė patiriamo profesinio streso riziką ir pasiūlė supervizijos taikymo būdus. Tačiau mokslinėje literatūroje stokojama tyrimų, kurie nagrinėtų individualios priežiūros darbuotojų teikiančių pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose, lūkesčius profesinei paramai. Todėl aktualu rinkti informaciją, domėtis ir interpretuoti duomenis tam, kad būtų galima suprasti, kokie individualios priežiūros darbuotojų lūkesčiai profesinei paramai teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą darbinėje aplinkoje. Tyrimo objektas – individualios priežiūros darbuotojų, teikiančių pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose, lūkesčiai profesinei paramai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti individualios priežiūros darbuotojų lūkesčius profesinei paramai gauti teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo su senais ir pagyvenusiais asmenimis jų namuose specifiką. 2. Išanalizuoti individualios priežiūros darbuotojų profesinius iššūkius teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenimis namuose. 3. Tirti individualios priežiūros darbuotojų profesinės paramos lūkesčius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; pusiau struktūruotas interviu; turinio (content) analizė. Atkreipiant dėmesį į šio baigiamojo darbo problematiką bei išsikeltus uždavinius buvo remtasi krizių teorijos nuostatomis (Liobikienė, 2016, Payne, 2014) atskleidžiant senų ir pagyvenusių asmenų patirtis bei išgyvenimus bei senatvės amžiaus tarpsnius; ekologinės sistemų teorijos nuostatomis (Jančaitytė, 2010, Švedaitė, 2004, Vitkauskaitė, 2001) atskleidžiant senų ir pagyvenusių asmenų adaptacijos procesus, gyvenimą savo namuose, pagalbos poreikį, jų supančių aplinkos svarbą ir jos įtaką, taip pat per sistemų teoriją siekiama suvokti, kad individualios priežiūros darbuotojai nors ir yra senų ir pagyvenusių asmenų pagalbos sistemos dalis, tačiau ir jiems yra būtinybė gauti reikiamą sisteminę paramą, nes profesinis „perdegimo“ sindromas aiškina paramos konceptą; konstruktyvizmo teorijos nuostatomis (Jakniūnaitė, Nekrašas, 2010) konstruojant tyrimo metu išsakytas patirtis ir žinias norima įvardinti individualios priežiūros darbuotojų lūkesčius profesinei paramai, teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose. Baigiamojo darbo turinį sudaro trys dalys: pirmoje dalyje atskleidžiamas socialinio darbo su senais ir pagyvenusiais asmenimis jų namuose profesijos specifika, išryškinant senatvės amžiaus tarpsnius ir visuomenės procesus, individualios priežiūros darbuotojų profesijų sampratas; antroji darbo dalis skirta analizuoti individualios priežiūros darbuotojų profesinius iššūkius teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose tyrimo organizavimui ir metodologijai pristatyti; trečioji darbo dalis susideda iš empirinės dalies, kurioje tiriami bei interpretuojami individualios priežiūros darbuotojų lūkesčiai profesinei paramai teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose. Norint įvertinti, išsiaiškinti ir atskleisti individualios priežiūros darbuotojų lūkesčius profesinei paramai teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose, pasirinktas kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūrizuotą interviu metodą. Individualaus interviu užduodami klausimai susiskirstė į prasminius blokus: respondentų demografiniai duomenys; individualios priežiūros darbuotojų profesiniai iššūkiai teikiant pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims namuose; profesinės paramos lūkesčiai. Interviu apklausoje dalyvavo 9 tikslingai atrinkti tyrimo dalyviai, siekiant, kad tyrimo imtis akcentuotųsi į tuos respondentus, kurie teikia pagalbą seniems ir pagyvenusiems asmenims jų namuose. Tyrimui pasirinkti individualios priežiūros darbuotojai, teikiantys paslaugas seniems ir pagyvenusiems asmenims jų namuose. Interviu buvo atlikti 2023 metų sausio – vasario mėnesiais. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje socialinis darbas labiausiai orientuojasi į socialinių paslaugų gavėjus, o paslaugų teikėjai t.y. individualios priežiūros darbuotojai yra palikti užnugaryje ir darbinės problemos, iššūkiai ar kitos situacijos paliekamos spręsti pačiam darbuotojui be paramos iš šalies. Socialinis darbas visuomenėje pristatomas kaip pagalbos šaltinis pažeidžiamiems asmenims ir atrodo, kad individualios priežiūros darbuotojų darbams ribų nėra, visus darbus, atsakomybes turi prisiimti specialistas, o tada šeimos nariai ar patys paslaugų gavėjai tiesiog išnyksta ir jiems atsakingų darbų nebelieka, naštą perkelia darbuotojams. Tyrimas atskleidė, kad dažnu atveju socialinėmis paslaugomis naudojasi ne tik paslaugų gavėjai, bet ir visa to žmogaus supanti aplinka. Tyrime dalyvavę individualios priežiūros darbuotojai pastebi tendencijas, kad kuo toliau tuo labiau paslaugų gavėjai ir jų artimieji naudojasi šia paslauga, nes tai tampa patogu. Taip pat tyrime dalyvavę individualios priežiūros darbuotojai išsako savo pastebėjimus, kad menkinamas socialinis darbas visuomenės mastu daro didžiulį poveikį atliekamam darbui ir taipogi mato didžiulę spragą žiniasklaidos sferoje, nes nėra pateikiama tinkama informacija apie socialinio darbo naudą ir jo svarbą, dažnu atveju įvardijama ir pateikiama neigiama socialinio darbo patirtis, išryškinama specialistų nesklandumai ir jų darbo trūkumai. Visuomenė užbrėžia didelius reikalavimus, lūkesčius socialinio darbo specialistams ir tikisi greitų rezultatų, o šalia to nepagrįstai smerkia ir nuvertina specialybę, darbuotojus ir jų atliekamą darbą. Taip pat tyrimas atskleidė, kad kasdienis bendradarbiavimas su paslaugų gavėjais, didelis darbo krūvis, mažas užmokestis, konfliktiniai klientai ir jų sukeliančios nemalonios situacijos, baimė, įtampa, mažas profesinės paramos iš organizacijos užtikrinimas, supervizijų, intervizijų stoka, psichologiškai neigiama darbinė aplinka, nuvertinimas darbo specifikos, dideli reikalavimai, kurie neatitinka realybės - tai pagrindiniai veiksniai, kurie sąlygoja profesinio „perdegimo“ sindromo atsiradimą socialinio darbo specialistui. Išanalizavus empirinio tyrimo metu išsakytas mintis galima teigti, kad pagrindiniai individualios priežiūros darbuotojų rizikos veiksniai, profesiniai iššūkiai susideda iš organizacinių profesinės rizikos veiksnių ir iš klientų, kaip rizikos šaltinių individualios priežiūros darbuotojams. Akivaizdu, kad visą tai sąlygoja profesinio „perdegimo“ sindromo atsiradimą socialinio darbo specialistui, kuriam palaipsniui kyla kompetencijos plėtotės poreikis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad individualios priežiūros darbuotojams dėl savo sudėtingo ir įtempto darbo, nuolatinių akistatų su sudėtingomis žmonių gyvenimo egzistencinėmis situacijomis, dėl nuolat patiriamo nuovargio, nerimo ar baimių, individualios priežiūros darbuotojai dažnai „perdega“, todėl jiems svarbu laiku ir vietoje gauti profesinę paramą. Tad, individualios priežiūros darbuotojams svarbūs visi žmogiškieji paramos ištekliai: vadovo, kolegų parama, supervizorių profesionali pagalba, intervizija bei artimųjų palaikymas.

When observing data from Lithuanian Department of Statistics and discovering the tendency for each year that the need for assistance to elderly and the elderly at home is only rising, it is important to pay attention to service providers, for example individual care workers. Every day cooperation with service recipients, high workload, low salary, conflicting clients and the unpleasant situations cause them, fear and tension, low level of professional support from the organisation, lack of supervisions, intervisions, psychologically negative working environment, underestimating the specifics of the job, and high requirements that do not meet reality are the main factors that lead to the emergence of occupational "burn" syndrome for a social care specialist. Individual care workers inevitably face a range of risk factors, professional challenges, which make it necessary to ensure professional support to the elderly and the elderly at home. Lithuanian scientists studied and analysed the work of social labour workers, the challenges and problems they encountered. Dirgėlienė, Večkienė (2009) analysed the links between social assistance, vocational „burn“ and self effectiveness of social labour specialists, Šinkūnienė, Katkonienė (2010) analysed and identified the motivation factors of the professional activities of social care workers, Lazutka, and others (2008) highlighted the occupational risk factors of social work, Kiaunytė (2012) analyzed the conflict situations of employees providing social services, studied the risk of occupational stress and proposed methods of applying supervision. However, there is a lack of research in the scientific literature that examines the professional support expectations of personal care workers providing assistance to the elderly at home. Therefore, it is relevant to collect information, to be interested and to interpret data in order to understand the expectations of individual care workers for professional support in providing assistance to old and elderly people at home, in order to ensure the safety of workers in the working environment. The subject of the investigation - the expectations of individual care workers providing assistance to the elderly and elderly at home for professional support. The aim of the study – to analyse the expectations of individual care workers to receive professional support by providing assistance to the elderly and elderly at home. Tasks of the investigation : 1. Disclose the specifics of social work with old and elderly persons at their home. 2. Analyse the professional challenges of individual care workers by providing assistance to the elderly and the elderly at home. 3. To examine the expectations of professional support for individual care workers. Study methods: analysis of scientific literature; semi-structured interview; content analysis. To sum up this thesis we draw attention to the problems and tasks that we solve based on the provisions of the crisis theory (Liobikienė, 2016, Payne, 2014) were used to reveal the experiences of old and elderly persons and the stages of getting old; by the provisions of the ecological systems theory (Jančaitytė, 2010, Švedaitė, 2004, Vitkauskaitė, 2001) revealing the adaptation processes of old and elderly persons, how they live in their homes, the need for help, the importance of their surrounding environment and its influence, also, through the systems theory, the goal is to understand that even though individual care workers are part of the support system for old and elderly people, they also need to receive the necessary systemic support, because the professional "burnout" syndrome explains the concept of support; by the provisions of constructivism theory (Jakniūnaitė, Nekrašas, 2010) when constructing the experience and knowledge expressed during the research, we want to name the expectations of individual care workers for professional support, providing help to old and elderly people at home. The content of thesis observation consists of three parts: the first part reveals the specifics of the occupations of social work with old and elderly persons at their homes, highlighting the old age slots and social processes, the concepts of the professions of individual care workers; the second part of the work is designed to analyze the professional challenges of individual care workers by providing assistance to elderly and elderly people at home for the organization and methodology of research; and the third part of the work consists of an empirical part of which investigates and interprets the expectations of individual care workers in providing professional support to elderly at home. In order to evaluate, find out and reveal the expectations of individual care workers for professional support providing assistance to old and elderly at home, a qualitative study using a semi-structured interview method was chosen. The questions asked in the individual interview were divided into meaningful blocks: respondents demographic data; professional challenges of individual care workers providing assistance to old and elderly people at home; expectations of professional support. In the interview, 9 purposefully selected study participants took part in the survey to focus the study’s sample on those respondents who provide assistance to the elderly and the elderly in their homes. The study selected individual care workers who provide services to the elderly and elderly at homes. The interviews were conducted between January and February 2023. The study revealed that in Lithuania social work focuses mainly on the recipients of social services, while service providers for example individual care workers are left behind working out problems, challenges or other situations are left to the employee himself without support from the outside. Social work in society is presented as a source of assistance for vulnerable people and there seems to be no limits to the work of individual care workers, all jobs, responsibilities have to be borne by a specialist, and then family members or users themselves simply disappear and the jobs they are responsible for are gone, shifting the burden to workers. The study revealed that social services are often used not only by users of services, but also by the entire environment surrounding that person. Individual care workers who participated in the study note trends that the further users and their relatives use this service because it becomes convenient. Individual care workers who took part in the study also point out that social work being undermined on societal scale has a huge impact on the work being done and also seed a huge gap in the media sphere, as it does not provide adequate information on the benefits and importance of social work, often identifying and presenting negative experiences of social work, highlighting problems and shortcomings in the work of professionals. Society sets high standards, expectations for social workers and expects rapid results, and in addition unjustifiably condemns and underestimates the specialty, the staff and the work they do. The study also revealed that day-to-day cooperation with users of services, high workload, low wages, conflicting customers and their resulting unpleasant situations, fear, tension, low levels of professional support from the organization, a lack of supervision, intervisions, a psychologically negative working environment, underestimating job specifics, and high requirements that do not match reality – there are the main factors that lead to the emergence of professional “burn” syndrome for a social work specialist. After analyzing the ideas expressed in the empirical study, it can be argued that the main risk factors of individual care workers and professional challenges consists of organizational occupational risk factors and clients them selves being as risk sources for individual care workers. It is clear that all this leads to emergence of occupational “burn” syndrome for a social work specialist who is gradually in need of competence development. The results of the study showed that individual care workers often “burn out” due to their complex and stressful work, persistent confrontations with the difficult existential situations of people’s lives, persistent fatigue, anxiety or fears, and that it is important for them to receive professional support on time. So all human support resources are important for individual care workers: support from the manager, colleagues, professional support from supervisors, intervision and support from relatives.