Socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus

Pradinio ugdymo proceso metu, siekiant ugdyti vaikų asmenybės savybes, svarbu ugdyti ir jų socialinius įgūdžius, santykių užmezgimo, palaikymo bendradarbiavimas, emocijų valdymo ir raiškos, problemų sprendimo ir kt. gebėjimus. Siekiant pakeisti mokyklinio amžiaus vaikų elgesį, ypač svarbios yra intervencinės priemonės. Socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso sėkmingumas bei veiksmingumas siejamas su visos mokyklos pastangomis, organizuojant ir koordinuojant ugdymo procesą, sprendžiant ugdymo įstaigoje iškylančias socialines problemas, atsižvelgiant į atsakomybių pasidalijimą priimant reikiamus sprendimus. Darbo objektas: socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus. Darbo tikslas - atskleisti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus. Uždaviniai: 1) išanalizuoti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo pradinėje mokykloje teorinius aspektus; 2) išnagrinėti pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus ir jų įveikos būdus; 3) atlikto etnografinio tyrimo pagrindu išsiaiškinti, kaip socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokytojais padeda įveikti pradinių klasių mokiniams tarpusavio bendravimo sunkumus. Metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, sintezė, interpretavimas; empiriniai – etnografinis tyrimas, kuris remiasi tyrimo dalyvių veiklos stebėjimu, etnografinis interviu ir tiesioginiu dalyvavimu tyrimo dalyvių socialinėje aplinkoje. Pirmoje darbo dalyje analizuojamos mokykloje dirbančio socialinio pedagogo funkcijos, socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo svarba, socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikai, pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumai, sunkumų įveikos būdai, žaidimas kaip pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos būdas. Antroje dalyje šio darbo dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Atliktas etnografinis problemos tyrimas, kurio metu buvo dalyvaujame ugdymo(si) procese, stebimas socialinės pedagogės ir mokytojų bendradarbiavimas įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus. Aiškinamasi kokie taikomi metodai siekiant įveikti bendravimo sunkumus, kaip socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokytojais padeda įveikti pradinių klasių mokiniams tarpusavio bendravimo sunkumus. Tyrime dalyvavo socialinė pedagogė ir trys pradinių klasių (1, 2, 3 kl.) mokytojos. Tyrimas buvo vykdomas tiesiogiai vykstant į ugdymo įstaigą ir stebint tiriamųjų kasdieninę veiklą, užduodant klausimus, vedant tyrėjos užrašus. Pagrindinės etnografinio tyrimo išvados: ▪ Socialinių įgūdžių ugdymo svarba yra itin aktuali nuo pat jaunesniojo amžiaus (7(6)-10m.), kadangi šio amžiaus vaikai vis geriau suvokia savo kultūrinę bei socialinę aplinką, pereidami nuo fizinės aplinkos prie dėmesio aplinkiniams žmonėms ir savo asmeniniam elgesiui bei vidiniams skirtumams. Nagrinėjant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus, išryškėjo, kad pradinių klasių mokiniams sunku prisiimti atsakomybę už savo elgesį, gerbti kalbantįjį, dalintis, išlaukti savo eilės, dirbti komandoje, išsireikšti neįžeidžiant kito asmens. ▪ Mokinių bendravimo sunkumus siekiama įveikti įtraukiant juos į žaidimus, diskusijas, savirefleksiją. Socialinės temos nuolat plėtojamos pamokų metu, taip pat vykdant tokias socialines programas, dalyvaujant socialinėse akcijose, draugiškose socialinio ugdymo olimpiadose, stengiasi įtraukti į neatlygintiną, savanorišką patirtį bei vykdant naratyvinio žaidimo veiklas, kurios skatina socialinius įgūdžius ugdyti(s) žaidžiant. Mokykloje skiriamas didelis dėmesys socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Tarp vaikų įvykusius nesutarimus tiriamieji sprendžia kartu diskutuojant, remiantis socialinio ugdymo programa, prevencinėmis dienomis akcentuojant būdus padedančius išspręsti nesutarimus, kultūringą bendravimą ir bendradarbiavimą. ▪ Kitas iš pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos metodų, kurį taikė tiriamieji, – naratyvinis žaidimas. Išryškėjo kelios tokio pasirinkimo priežastys: mokinių amžius, kuriame žaidimas yra įdomi ir patraukli veikla; žaidimas palengvina pradinių klasių mokinių susikaupimą ir įsitraukimą į ugdomąją veiklą; padeda praktiškai įtvirtinti naują informaciją aiškia ir įdomia forma; skatina saviraišką ir bendravimą. Visų socialinių veiklų organizavimas vykdomas tiriamiesiems diskutuojant, aptariant ir bendradarbiaujant: išsikeliant tikslus, nusimatant gaires, aptariant rezultatus ir numatant tolimesnes veiklas bei jų temas. Bendradarbiaujant ieškoma geriausių ir optimaliausių situacijai sprendimų.

During the primary education process, it is important to develop children's social skills in order to develop their personal qualities. Social skills, include skills such as establishing and maintaining relationships, cooperation, managing and expressing emotions, problem solving, etc. The success and effectiveness of the process of developing social skills is related to the efforts of the whole school in organising and coordinating the educational process, solving social problems that arise in the educational institution, taking into account the division of responsibilities in making the necessary decisions. The subject of the thesis: cooperation between social pedagogues and teachers in overcoming communication difficulties among primary school pupils. Objectives: 1) to analyse the theoretical aspects of social pedagogue-teacher cooperation in primary school; 2) to analyse the difficulties of communication between primary school pupils and ways of overcoming them; 3) to find out, on the basis of an ethnographic study, how the cooperation between the social pedagogue and the teachers helps to overcome the difficulties of communication between primary school pupils. Methods: theoretical – analysis, synthesis and interpretation of scientific literature and documents; empirical – ethnographic research based on observation of the participants' activities, ethnographic interviews and direct participation in the participants' social environment. The aim - to reveal the possibilities of cooperation between social pedagogues and teachers in overcoming communication difficulties among primary school pupils. The first part of the thesis analyses the functions of the school social pedagogue, the importance of social pedagogue-teacher cooperation, social pedagogue-teacher cooperation in overcoming difficulties in communication between primary school pupils, difficulties in communication between primary school pupils, ways to overcome difficulties, and the use of play as a way of overcoming difficulties in communication between primary school pupils. The second part of this paper presents the results of the empirical study. An ethnographic study of the problem was carried out, during which we took part in the educational process, and observed the cooperation between the social pedagogue and the teachers in overcoming the difficulties of communication between primary school pupils. The methods used to overcome communication difficulties and the ways in which the social pedagogue cooperates with teachers to overcome communication difficulties among primary school pupils were examined. The research was carried out by going directly to the educational institution and observing the daily activities of the subjects, asking questions and taking notes from the researcher. The main findings of the ethnographic study: ▪ The analysis of the scientific literature leads to the conclusion that the importance of developing social skills is particularly relevant from a very young age (7(6)-10 years), as children at this age are becoming more aware of their cultural and social environment, moving from the physical environment to a focus on the people around them and on their own personal behaviour and internal differences. ▪ The difficulties in communication between primary school pupils highlighted the difficulty for primary school pupils in taking responsibility for their own behaviour, respecting the person speaking, sharing, waiting their turn, working in teams, expressing themselves without offending the other person. The aim is to overcome pupils' communication difficulties by involving them in games, discussions and self-reflection. Social themes are continuously developed in the classroom, through social programmes such as social actions, friendly social education Olympiads, unpaid volunteering experiences and narrative play activities that encourage the development of social skills through play. ▪ Disagreements between children are resolved through joint discussions, a social education curriculum, preventive days emphasising ways to resolve disagreements, cultural communication and cooperation. Another method used by the research participants to overcome communication difficulties among primary school pupils is narrative play. Several reasons for this choice emerged: the age of the pupils, where play is a fun and engaging activity; play facilitates concentration and engagement in educational activities for primary school pupils; it helps to consolidate new information in a clear and interesting way; and it promotes self-expression and communication. The organisation of all social activities is carried out in a spirit of discussion, debate and cooperation between the subjects: setting goals, setting guidelines, discussing results and planning further activities and their themes. Collaboration is used to find the best and most optimal solutions for the situation.