Lietuvos akademinių bibliotekų darbuotojų profesinės kvalifikacijos sistemos optimizavimas: prielaidos ir galimybės
Kašinskienė, Dalia |
Želvys, Rimantas | |
Bibliotekos, kaip ir daugelis švietimo bei kultūros organizacijų, siekdamos kuo kokybiškiau atliepti savo vartotojų poreikius turi vadovautis nuolat besimokančios organizacijos principais, kurie neatsiejami nuo mokymosi visą gyvenimą filosofijos. Lietuvoje akademinių bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas paliktas nuošaly: kiekviena institucija kvalifikacijos kėlimą priverstos vykdyti instituciniais resursais. Darbe iškelta problema – kokia Lietuvos akademinių bibliotekų darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo sistema, kokios yra šios sistemos tobulinimo galimybės. Darbo objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo prielaidos ir galimybės. Darbo tikslas – atskleisti darbuotojų profesinės kvalifikacijos optimizavimo prielaidas ir galimybės. Taikant mokslinės literatūros analizės metodus darbe apžvelgiami Lietuvos ir užsienio autorių moksliniai straipsniai ir kita mokslinė literatūra analizuojanti teorinius ir praktinius kvalifikacijos tobulinimo ypatumus: siekiama apžvelgti bendrus kvalifikacijos kėlimo bruožus bei išskirti viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specifiškumą. Dėl nuolatinio akademinės aplinkos pokyčio bibliotekininkams priskiriami vis nauji vaidmenys, o tai sietina su naujų profesinių kompetencijų poreikiu. Kvalifikacijos tobulinimo procesui Lietuvos valstybinėse akademinėse bibliotekose ištirti atliktas empirinis tyrimas, kurį sudarė du etapai: I etape atlikta anketinė, akademinių bibliotekų darbuotojų apklausa, II etape atliktas kokybinis tyrimas – akademinių bibliotekų vadovų interviu. Tyrimo metu siekta sužinoti kaip akademinių bibliotekų darbuotojų vertina kvalifikacijos tobulinimo procesą, kokias mato jo gerinimo galimybes. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad nors respondentai ir palankiai vertina savo galimybes tobulinti profesines kompetencijas, vis dėlto, kvalifikacijos kėlimas Lietuvos akademinėse bibliotekose vyksta fragmentiškai, nėra atsakingų institucijų, nėra aiškios, formalios, nacionaliniu lygiu patvirtintos kvalifikacijos tobulinimo sistemos.
Libraries, just as many other educational and cultural organizations, have to operate under the principle of a constantly improving organization, which has its origins rooted in the philosophy of life-long learning, in order to meet the needs of their patrons to a high standard. The development of the professional qualification of Lithuanian library workers is left behind: every institution is forced to operate such courses under its own funds. The problem raised in this work – what is the professional qualification development system in Lithuania and what are the possibilities to improve susch system. Object of the work – Lithuanian academic library employee‘s qualaifiction development assumptions and possibilities. The goal of the work – to diclose the employees‘ professional qualification development system optimization assumptions and possibilities. By utilising scientific literature analysis methods to review papers and other scientific publications from Lithuanian and foreign authors in order to determine the fine details of professional development: general qualification development features are under review alongside with the specifics of professional development for public sector workers Due to constant changes in the academic environment, library workers are being assigned new roles which is linked with the need for new professional competencies. To research the process of professional development in Lithuanian state academic libraries an empiric study was conducted which consisted of 2 parts: in the first part an academic library worker survey was conducted, and in the second part a qualitative study – interviews with academic library directors. The goal of the study was to determine how do the academic library workers view the professional development process and their opinion on what could be done to improve it. According to the results of the study many of the respondents view their professional development opportunities positively although professional development in Lithuanian academic libraries is a fragmentary process, there are no responsible institutions and no clear, formal system which is agreed upon on a national level.