Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose galimybės
Bajorūnienė, Sandra |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Kučisnkienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Visame pasaulyje sparčiai plintant internetinių socialinių tinklų svetainėms, jos tapo neatsiejama daugelio vaikų gyvenimo dalimi. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius kelerius metus ypač padaugėjo internetiniais socialiniais tinklais besinaudojančių jaunesniojo mokyklinio amžiaus (6 - 11 m.) vaikų. Neatsargiai naudodamiesi socialiniais tinklais jie gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis ir pavojais bei vaiko teisių pažeidimais. Tad didėjant socialinių tinklų naudojimosi tendencijai ir grėsmių virtualioje erdvėje paplitimui, ypatingai svarbus tampa tėvų (globėjų) ir pedagogų vaidmuo. Todėl jų pareiga yra ieškoti prevencinės veiklos būdų galinčių padėti apsaugoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose. Mokslinė problema - kokios pedagogų ir tėvų (globėjų) prevencinės veiklos galimybės gali apsaugoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose? Tyrimo objektas: jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose galimybės. Tikslas – remiantis teoriniais ir empiriniais aspektais, atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose galimybes. Uždaviniai: 1. Teoriškai išanalizuoti vaikų naudojimosi internetiniais socialiniais tinklais ypatumus, įstatymus ir prevencines programas skirtus apsaugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos socialiniuose tinkluose. 2. Empiriškai ištirti pedagogų požiūrį į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose galimybes. 3. Empiriškai ištirti tėvų (globėjų) požiūrį į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose galimybes. 4. Parengti pedagogams ir tėvams (globėjams) rekomendacijas, kurios padėtų apsaugoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose. Darbo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu internete, statistinė duomenų analizė SPSS programa (Kruskal-Wallis testas, Mann Whitney testas, Spearman‘o koreliacijos koeficientas, Cronbach α kriterijus) ir Microsoft Excel programa, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Apklausiant pedagogus ir tėvus (globėjus) taikytas internetinės apklausos raštu metodas (anketa). Apklausoje iš viso dalyvavo 105 pradinio ugdymo pedagogai dirbantys Klaipėdos miesto apskrities mokyklose, bei 102 tėvai (globėjai) gyventys Klaipėdos miesto apskrityje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didelė dalis jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų jau naudojasi socialiniais tinklas, o naršydami juose praleidžia maždaug 1-3 val. per dieną, nors pagal rekomendacijas bendras praleidžiamas laikas prie ekranų neturėtų viršyti 2 val. Tiek tėvai (globėjai), tiek pedagogai sutinka, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai socialiniuose tinkluose susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir pavojais bei vaiko teisių pažeidimais. Tad akivaizdu, kad vaikus yra būtina šviesti apie saugų elgesį socialiniuose tinkluose. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, jog pedagogai nėra linkę prisiimti atsakomybės šviečiant vaikus šiuo klausimu. Jų nuomone, tuo užsiimti turi tėvai (globėjai) arba kvalifikuoti šios srities specialistai. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad pedagogai mažai dalyvauja projektuose ir programose, kurie mokytų vaikus kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose. Mažai apie vaikų saugų elgesį socialiniuose tinkluose yra kalbama ir per dalykų pamokas, popamokinėje veikloje, mažai rengiama renginių, išvykų ir pan. Pedagogai nurodo, jog šviesdami vaikus ir tėvus (globėjus) apie saugų vaikų elgesį socialiniuose tinkluose jie labiausiai pasitelkia asmeninius pokalbius, tačiau tėvų (globėjų) apklausos rezultatai rodo, jog informacijos iš pedagogų jie gauna per mažai. Apklausos rezultatai parodė, kad tėvų (globėjų) ir pedagogų geriausiai vertinamos prevencinės veiklos galimybės siekiant apsaugoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose yra šios: • Tėvams (globėjams) užsiimti savo vaiko internetiniu auklėjimu; • Riboti vaikų praleidžiamą laiką socialiniuose tinkluose; • Į įrenginius įdiegti internetinio turinio filtravimo ir stebėjimo programas; • Tėvų (globėjų) konsultavimas jų vaikui susidūrus su grėsme soc. tinkluose; • Paskaitų mokykloje vedimas tėvams (globėjams) ir vaikams apie vaikams gresiančius pavojus soc. tinkluose ir apsisaugojimo galimybes. Pedagogai papildomai dar išskiria šias prevencinės veiklos galimybes: • Pačių vaikų skatinimas domėtis tykančiais pavojais soc. tinkluose ir apsisaugojimo galimybėmis; • Mokytojų mokymai, kurie suteiktų žinių apie soc. tinkluose esančius pavojus, jų priežastis ir pasekmes, reagavimo galimybes bei vaikų ir tėvų (globėjų) švietimo ir konsultavimo šiuo klausimu būdus; • Renginių ir išvykų organizavimas mokykloje, kurie padėtų gilinti vaikų žinias apie pavojus soc. tinkluose ir apsisaugojimu būdus; • Informacijos apie grėsmes ir saugų elgesį soc. tinkluose integravimas į dalykų pamokas. Tyrimo rezultatai rodo, kad siekiant apsaugoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio socialiniuose tinkluose prevencinė veikla mokyklose yra nepakankama, mokykloje stokojama prevencinės veiklos įvairovės bei menkai plėtojamas mokyklos ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tai, tėvams (globėjams) ir pedagogams parengtos rekomendacijos.
With the rapid spread of online social networking sites around the world, they have become an integral part of the lives of many children. Research shows that the number of younger school-age children (6-11 years old) using online social media has increased significantly in the last few years. Careless use of social media can expose them to various threats and dangers and violations of children's rights. Thus, due to the trend of social media use and the spread of threats in the virtual space, the role of parents (guardians) and educators becomes especially important. It is therefore their duty to look for preventive measures that can help protect primary school children from the negative effects of public information on social media. Scientific problem - what opportunities for preventive activities of teachers and parents (guardians) can protect primary school children from the negative impact of public information on social media? The object of the research: the possibilities of protecting primary school children from the negative impact of the public information on social media. Aim of work is to reveal the possibilities of protecting primary school children from the negative effects of public information on social media, based on theoretical and empirical aspects. Tasks: 1. To theoretically analyze the peculiarities of children's use of online social media, laws and prevention programs designed to protect children from negative public information on social media. 2. To empirically investigate the attitude of educators to the possibilities of protecting primary school children from the negative impact of public information on social media. 3. To empirically investigate the attitude of parents (guardians) to the possibilities of protecting primary school children from the negative impact of public information on social media. 4. To prepare recommendations for educators and parents (guardians) that would help protect primary school children from the negative impact of public information on social media. Methods of research: analysis of scientific literature and documents, written survey online, statistical data analysis SPSS program (Kruskal-Wallis test, Mann Whitney test, Spearman correlation coefficient, Cronbach α criterion) and Microsoft Excel program, quantitative and qualitative analysis of data. An online survey method (questionnaire) was used to interview teachers and parents (guardians). A total of 105 primary education teachers working in Klaipėda city county schools and 102 parents (guardians) living in Klaipėda city county participated in the survey. The results of the study revealed that a large proportion of primary school children already use social media and spend about 1-3 hours a day browsing through them, although the recommended time spent on screens should not exceed 2 hours. Both parents (guardians) and educators agree that primary school children face various threats and dangers and violations of children's rights on social media. So it is clear that it is necessary to educate children about safe behavior on social media. However, the results of the research showed that educators are not inclined to take responsibility for educating children in this matter, in their opinion, parents (guardians) or qualified specialists in this field should do it. The results of the study also showed that educators have little involvement in projects and programs that teach children how to behave safely on social media. There is little talk of safe behavior of children on social media during lessons, extracurricular activities, little organization of events, trips, etc. Educators indicate that they mostly use personal conversations to educate children and parents (guardians) about safe child behavior on social media, but the results of a survey of parents (guardians) show that they receive too little information from educators. The results of the survey showed that the best-valued preventive action options for parents (guardians) and educators to protect primary school children from the negative effects of public information on social media are as follows: • Parents (guardians) to engage in their child's online education; • Limit children's time on social media; • Install online content filtering and monitoring programs on devices; • Counseling of parents (guardians) when their child is threatened by social media; • Conducting lectures at school for parents (guardians) and children about the dangers to children social media and security options. Educators additionally single out the following opportunities for preventive activities: • Encouraging children themselves to take an interest in the dangers of social media and security capabilities; • Teacher training to provide knowledge about the dangers in the social media, their causes and consequences, the possibilities of responding and the ways of educating and counseling children and parents (guardians) in this regard; • Organizing events and trips at school to help deepen children’s knowledge of the dangers of social media and security techniques; • Information on threats and safe behavior social media into subject lessons. Thus, the results of the research show that in order to protect primary school children from the negative impact of public information on social media, preventive activities in schools are insufficient, the school lacks diversity of preventive activities and cooperation between school and parents (guardians) is poorly developed. With this in mind, recommendations have been developed for parents (guardians) and educators.