Oro taršos vertinimas naudojant palydovinius duomenis, gyventojų sveikatos ir informuotumo analizė „Ekologistika” gaisro pavyzdžiu

Abstract

Oro tarša yra viena aktualiausių šių dienų aplinkos problemų (EEA, 2020, 9). Dėl padidėjusio kenksmingų dujų kiekio ore pakitusi oro kokybė gali sukelti negrįžtamų pasekmių žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Kai kurie ore esantys teršalai yra toksiški, todėl jų įkvėpus padidėja tikimybė patirti sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ir plaučių funkcijos pablogėjimas. Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, taip pat vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys ir vaikai yra labiau veikiami oro taršos, todėl jie patenka į didžiausios rizikos grupę. Pasaulyje ir Lietuvoje atliekami nuolatiniai oro kokybės tyrimai, kuriais siekiama užfiksuoti padidėjusią oro taršą tiek dėl kasdienių veiksnių (transporto, pramonės veiklos ir pan.), tiek dėl ekstremalių įvykių (gaisrų, sprogimų ir pan.). Mokslinio darbo tikslas – įvertinti oro taršą Alytaus miesto ir rajono teritorijoje 2019 m. įvykusio padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ gaisro atveju naudojant palydovinius duomenis ir išnagrinėti oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atlikti Sentinel-5P TROPOMI palydovinių duomenų validaciją pasitelkiant Aplinkos apsaugos agentūros mobilių oro taršos vertinimo stotelių duomenis; 2. Išanalizuoti ir kartografuoti NO2 sklaidą 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ gaisro metu atsižvelgiant į vėjo krypties ir greičio duomenis bei atstumą nuo avarijos vietos; 3. Atlikti Alytaus miesto ir rajono gyventojų apklausą apie oro taršos poveikį sveikatai ir informuotumą Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro metu bei išanalizuoti gautus duomenis. Oro taršos tyrimų rezultatai atskleidė, kad Sentinel-5P TROPOMI duomenys yra patikimi atliekant tiek kasdienį oro kokybės vertinimą, tiek dėl ekstremalių įvykių pakitusią oro būklę. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad vyraujant didesniam vėjo greičiui oro teršalai greičiau išsisklaido ir patenka į tolimesnes nuo taršos šaltinio teritorijas, o esant mažam vėjo greičiui oro teršalai arčiau taršos šaltinio išsilaiko ilgiau. Tai įrodo meteorologinių sąlygų, tokių kaip vėjo greitis ir kryptis, įtaką oro teršalų erdvinei sklaidai. Atlikus Alytaus miesto ir rajono gyventojų apklausą apie oro taršos poveikį sveikatai ir informuotumą Alytaus padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ gaisro metu išsiaiškinta, kad 40 % respondentų juto neigiamą oro taršos poveikį sveikatai. Labiausiai juntami simptomai buvo akių, nosies ir gerklės dirginimas, galvos svaigimas, dusulys. Ilgiausiai simptimus jautė ir vis dar jaučia Alytaus miesto gyventojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad geriausiai apie įvykį informuoti jaunesnio amžiaus, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą žmonės. Vis dėlto, beveik ketvirtadalis (24,2 %) respondentų jautėsi prastai informuoti, o išanalizavus duomenis pagal amžiaus grupes ir išsilavinimą, paaiškėjo, kad šie rodikliai neturėjo reikšmės informuotumo lygiui. Pagrindinė prasto informuotumo priežastis – netiksli arba nelaiku pateikta informacija apie įvykį, kuri nurodo prastą komunikaciją tarp valdžios institucijų, žiniasklaidos ir miesto gyventojų.