Pagalba šeimai kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje

JT Vaiko teisių konvencijoje (1989) akcentuojama, jog kiekvienam vaikui turi būti sukurtos tinkamos sąlygos visaverčiam vystymuisi, apsaugai, jo teisių užtikrinimui. Tėvams neužtikrinant vaiko teisės ir galimybės į tinkamą vystymąsi, tėvai netenka teisės auginti savo vaikus ir jie perkeliami į saugią aplinką – inicijuojamas vaiko laikinosios globos institutas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamoje 2020 metų veiklos ataskaitoje (2021) matyti, kad per 2020 metus Lietuvoje laikinoji globa buvo nustatyta ir iš šeimų paimti 864 vaikai, taip nurodyta, kad 2020 metais gauta daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 6 089 atvejai, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką iki vaiko situacijos vertinimo. Prastėjančiai situacijai įtakos galėjo turėti Covid-19 pandemija, šalyje esantis karantinas ir jos sąlygoti pokyčiai – asmenys neteko darbo ir pajamų, vyko vaikų nuotolinis ugdymas, įtampa dėl neaiškios situacijos. Todėl šeimoms reikalinga pagalba šiuo laikotarpiu dar intensyvesnė, nesuteikus šeimai pagalbos laiku, ji nesugebės užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir teks specialistams vaikus perkelti į saugią aplinką ir nustatyti laikinąją globą. Pagalba šeimai, atsidūrusiai laikinosios globos situacijoje, turi būti kompleksiška ir kryptinga, siekiant užtikrinti, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą ir augtų šeimoje. Šiame moksliniame darbe keliamas probleminis klausimas – kokia pagalba šeimai padėtų kurti saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje? Tyrimo objektas – pagalba šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje. Moksliniame darbe keliamas tyrimo tikslas – išanalizuoti pagalbą šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą keliami darbo uždaviniai yra – atskleisti vaiko saugios aplinkos aspektus laikinosios globos situacijoje; analizuoti sisteminę pagalbą šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje; tirti pagalbą šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, pusiau struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrimo metodologija: remtasi sistemų teorija (V. Vaicekauskienė, 2009; J. Barkauskienė, 2013, D. Gerulaitis (2014) – siekiama žvelgti į pagalbos šeimai sistemą, akcentuojant, kad žmogus kaip sistema yra sąmoningas, įgyvendinantis savo tikslus ir siekiantis prasmės, kad jis nėra visiškai nulemtas aplinkos pokyčių, bet pats įtakoja aplinką; konstruktyvizmo teorija (P. L. Berger, T. Luchmann, 1999, D. Jakniūnaitė D., E. Nekrašas, 2010; Karvelienė R., 2019) – siekiama atskleisti individų sąveiką bei gaunamą palaikymą iš jos, konstruojant gautas žinias ir siekiant atskleisti gyvenimo konstravimo mechanizmus, ieškant pagalbos šeimai galimybės, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje. Darbo turinį sudaro trys dalys: pirmoje dalyje atskleidžiami vaiko saugios aplinkos aspektai, vaiko teisių ir apsaugos užtikrinimas laikinosios globos situacijoje, pagalbos sistemų sąveika, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje; antroji darbo dalis skirta pagalbos šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje tyrimo organizavimui ir metodologijai pristatyti; trečioje darbo dalyje pristatoma empirinė tyrimo duomenų analizė, kurioje tiriama pagalba šeimai, kuriant saugia aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje. Tyrimu atskleista, kad vaiko saugią aplinką sudaro skirtingų elementų visuma - tinkamos materialinės sąlygos (būstas, apranga, privati erdvė) ir palankus psichologinis klimatas šeimoje, kurie užtikrina vaiko fiziologinių poreikių tenkinimą ir emocinį saugumą. Siekiant, kad vaikai po laikinosios globos grįžtų į biologinių tėvų šeimą, būtina atkurti vaikui saugią aplinką šeimoje; tam būtina užtikrinti tėvų turimų priklausomybių įveikimą, tėvų ryžtą keisti nusistovėjusį žalingą gyvenimo būdą, tinkamų gyvenimo sąlygų šeimai sukūrimą ir palaikymą. Tyrimo metu nustatyta, kad vaiko laikinosios globos situacijoje pagalbos teikimas šeimai, kuriant saugią aplinką yra akivaizdus, tačiau praktikoje susiduriama su teikiamos pagalbos sistemos problematika: 1) Klientai yra linkę nepriimti teikiamos pagalbos, kai specialistai neatsižvelgia į šeimos individualias krizines situacijas, jaučia socialinių darbuotojų abejingumą, ir tai sudaro prielaidas nepasitikėti specialistais. 2) Budintys globotojai nurodo laikinosios globos neapibrėžto laiko su vaiko priežiūra terminus, kurie didina prieraišumą jų ir vaiko atžvilgiu, o biologinių tėvų ryšių su vaiku silpnėjimą ar praradimą, be to trūksta psichologinės pagalbos po išsiskyrimo su globojamu vaiku laikotarpiu. 3) Specialistai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje pagalbos sistemą šeimai, įvardija pačios šeimos nenorą priimti pagalbą. Pažymėtina, kad artimųjų rato ir bendruomenės pagalbos šeimai nebuvimas sumažina veiksmingą siūlomos pagalbos šeimai priėmimą. Be to, vienu metu per didelis pagalbą teikiančių specialistų dėmesys šeimai neskatina šeimos motyvacijos. Atsižvelgiant į visų tyrimo dalyvių nuomonę, pagalba šeimai turėtų būti orientuota į koordinuotą specialistų tinklo įvairovę, ir į tai, kad darbas būtų atliktas kuo operatyviau: paslaugos „čia ir dabar“, „žaliųjų koridorių“ galimybių didinimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į šeimos individualizuotą situaciją, pagalbos nuoseklumą ir ilgalaikiškumą, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos situacijoje.

The UN Convention on the Rights of the Child (1989) emphasises that every child must have the right conditions for full development, protection and respect for his or her rights. When parents do not ensure the child’s right and opportunity to proper development, parents lose the right to raise their children and they are transferred to a safe environment – a child’s temporary care institute is initiated. The 2020 activity report published by the State Child Rights Protection and Adoption Service under the Ministry of Social Security and Labour (2021) shows that in 2020, temporary guardianship was established in Lithuania and 864 children taken from families were also established, this indicates that in 2020 more reports were received about potential violations of children’s rights, i.e. 6 089 cases when children needed to ensure a safe environment prior to the assessment of the child’s situation. The situation may have been affected by the Covid-19 pandemic, quarantine in the country and its consequences: people lost their jobs and income, children’s distance education, tensions due to the uncertain situation. Assistance to a family in a temporary care situation must be comprehensive and purposeful in order to ensure that the child returns to his biological family and grows up in the family. This research raises a problematic question – what kind of support to the family would help to create a safe environment for a child in a temporary care situation? The subject of the research is support to a family in creating a safe environment for a child in a situation of temporary care. The aim of the research is to analyse support to a family in creating a safe environment for a child in a situation of temporary care. In order to achieve the set goal, the objectives of the work are: to reveal the aspects of the child’s safe environment in a situation of temporary care; to analyse systematic support to the family in creating a safe environment for a child in a situation of temporary care; to investigate support to a family in creating a safe environment for a child in a situation of temporary care. Methods of analysis: analysis of scientific literature and legislation, semi-structured interviews, content analysis. Methodology of the study: based on the theory of systems (V. Vaicekauskienė, 2009; J. Barkauskienė, 2013, D. Gerulaitis (2014) – seeks to look at the system of assistance to the family by emphasising that a person as a system is conscious, implements his goals and seeks meaning, that he is not entirely influenced by environmental changes, but he himself influences the environment; constructivism theory (P. L. Berger, T. Luchmann, 1999, D. Jakniūnaitė D., E. Nekrašas, 2010; Karvelienė R., 2019) – it seeks to reveal the interaction and support of individuals by constructing the acquired knowledge and seeking to reveal the mechanisms of life construction, trying to help the family, creating a safe environment for a child in a situation of temporary care.