Globėjų į(si)galinimas savitarpio pagalbos grupėje: patirties refleksija

Globėjų (rūpintojų) savitarpio pagalbos grupė yra grindžiama bendradarbiavimo, dalinimosi gerąją patirtimi, grupinės pagalbos teikimo principu. Grupės nariai padeda vienas kitam spręsti iškilusius sunkumus vaiko globos procese bei analizuojant asmeninio gyvenimo iškilusių problemų atsiradimo priežastis. Savitarpio pagalbos grupės vadovas suteikia ne tik socialinį palaikymą bei išklausymą, taip pat pateikia tikslingos, pagrįstos teorija, informacijos, padedančios globėjui (rūpintojui) spręsti iškilusius sunkumus. Hipotezė. Savitarpio pagalbos grupės užsiėmimai įgalina globėjus (rūpintojus) spręsti su vaiko globos procesu susijusius sunkumus. Tyrimo objektas – globėjų į(si)galinimas savitarpio pagalbos grupėje. Tyrimo tikslas – ištirti globėjų į(si)galinimo galimybes savitarpio pagalbos grupėje, remiantis patirties refleksija. Tyrimo uždaviniai: 1) teoriškai pagrįsti globėjų vaidmenį ir funkcijas vaiko globos procese; 2) išanalizuoti savitarpio pagalbos grupių veiklą įgalinimo teorijos kontekste; 3) ištirti globėjų į(si)galinimo galimybes savitarpio pagalbos grupėje, remiantis patirties refleksija. Tyrimas grindžiamas socialinių santykių, egzistencinės, įgalinimo bei sistemų teorijomis. Santykių teorija padeda suvokti savitarpio paramos grupių eigos principus, kurie paremti abipusiu bendravimu. Darbe vadovaujamasi humanistinės - egzistencinės teorijų filosofija. Egzistencinės teorijos nuostatos padeda suprasti žmogaus buvimą pasaulyje, jo gyvenimo prasmę ir vidinius resursus. Egzistencinė teorija - priemonė suvokti globėjų gyvenimo tikslą ir pasišventimą vaiko globai. Kita metodologijos nuostata, kuria vadovaujamasi darbe bei atliekat tyrimą – sistemų teorija. Sistemų teorija numato darbuotojo intervencinio darbo ir veiklos gaires, kurių įgyvendinimui svarbu: užtikrinti paslaugų gavėjo vidinius pokyčius, atnaujinti paslaugų gavėjo vidinius resursus, skatinti analizuoti savo problemas, jas spręsti ir atpažinti. Kaip minėta, šio darbo tikslas ištirti globėjų į(si)galinimo galimybes savitarpio pagalbos grupėje, remiantis patirties refleksija. Globėjų į(si)galinimo procesą labiausiai atitinka įgalinimo teorijos nuostatos. Įsigalinimas yra asmens gebėjimas atrasti savo vidinius išteklius bei galias ir tinkamai juos panaudoti. Siekiant padėti globėjui išspręsti vaiko globos procese kilusius sunkumus, jo motyvacija, gebėjimas priimti išorinę pagalbą, drąsa imtis sprendimų priėmimo, lemią pozityvią vaiko globą. Tyrimo metodai: mokslinės-metodinės literatūros, dokumentų analizė, turinio analizė. Atliktas kokybinis empirinis tyrimas. Tyrimo metodas - pusiau struktūruotas interviu, tikslinė respondentų grupė - 11 globėjų (rūpintojų), lankančių savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus. Kokybinio tyrimo duomenys analizuojami taikant turinio (content) analizę. Darbo teorinėje dalyje analizuojama vaiko globos procesas, teisinis reglamentavimas, vaiko adaptacija bei psichologinė savijauta naujoje globėjų šeimoje. Aptariama vaiko netekties ir jos išgyvenimo psichosocialinė sritis. Toliau nagrinėjama savitarpio pagalbos grupių reikšmė bei samprata, grupinio darbo metodo taikymas bei organizavimas socialinio darbo srityje. Darbe atliktas kokybinis, pusiau struktūruotas tyrimas. Tyrime dalyvavo 11 globėjų (rūpintojų). Respondentai buvo atrenkami, atsižvelgiant į jų patirtį lankant savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus. Tyrėjo susitikimai su interviu dalyviais buvo apsunkinti dėl šalyje paskelbto karantino bei griežtų apribojančių sąlygų. Interviu buvo atliekamas mišriu būdu: nekontaktiniu, nuotoliniu ir kontaktiniu būdais. Tyrimas atskleidė globėjų (rūpintojų) patirtį savitarpio pagalbos grupių veikloje, jose gaunamą informaciją bei pagalbą. Išryškėjo esminės vaiko globos problemos, jų priežastys bei galimi sprendimo būdai, globėjo (rūpintojo) į (si)galinimo galimybės savitarpio pagalbos grupėje – joje globėjai randa emocinį ir psichologinį palaikymą, įgyja naujų gebėjimų spręsti iškilusias problemas ir sunkumus.

Rimkevičiūtė A. Empowerment of Foster Carers in a Self-Help Group: A Reflection of Experience. Thesis of the Master’s Study Program in Social Work. Supervisor Assoc. Prof. Dr. I. Dirgėlienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2021 m. – 88 p. Keywords: caregiver, empowerment, self-help group, reflection on experience. The caregiver (caregiver) self-help group is based on the principle of cooperation, sharing of good practice, group assistance. The members of the group help each other to solve the difficulties in the process of child care and to analyze the causes of the problems in their personal live. The leader of the self-help group not only provires social support and listening, but also provides purposeful, theory-based information to help the caregiver (caregiver) resolve any difficulties. The hypothesis raised in the thesis is that the activities of the mutual assistance group enable the guardians (caregivers) to solve the difficulties related to the child care process. The object of the research – enabling carers in mutual assistance groups. The aim of the research – to explore the possibilities of caregivers in the self-help grou based on the reflectiona of experience. Objectives of the research – 1) to theoretically substantiwtw thw rolw and fukctions of guardions (caregivers) in the child care process; 2) to analyze the activities of mutual assistencae groups in the context of empowerment theory; 3) to explore the possibilities of caregivers in the self-help group, basedon the reflection of experience. The research is based on theories of social relationships, existential, empowerment and systems. Relationship theory helps to understand the principles of the course of mutual support groups, which are based on mutual communication. The philosophy of humanistic – existential theories is followed in the thesis. The provisions of existential theory help to understand human’s presence in the world, the meaning of his life, and his inner resources. Existential theory is a means of understanding the purpose of the guardians’ lives and their commitment to the child’s care. Another methodological provision that is used in the thesis and research is the systems theory. Systems theory provides guidelines for employee intervention work and activities, for the implementation of which it is important to ensure internal changes in the service recipient, update the service recipient’s internal resources and meaning, encourage the service recipient to analyze problems, solve and identify them. As mentioned, the aim of this thesis is to reveal the aspect of (self-)empowerment of guardians (caregivers) during the mutual assistance group. The provisions of (self-)empowerment theory are most in line with the process of empowerment of guardians. Self-empowerment is a person’s ability to discover his inner resources and powers and use them properly. In order to help the guardian to solve the difficulties that have arisen in the child care process, guardian’s motivation, ability to accept external help, courage to make decisions, determines the positive care of the child. Methods of the research - analysis of scientific and methodological literature, documents; a qualitative empirical study conducted, content analysis. A qualitative empirical study was performed. The research method is a semi-structured interview, the target group of respondents is 11 guardians (caregivers) attending sessions of mutual assistance groups. A qualitative, semi-structured research was performed. The theoretical part of the thesis analyzes the child care process, legal regulation, child adaptation and psychological well-being in the new foster family. The psychosocial area of the child’s loss and survival is discussed. The meaning and concept of mutual assistance groups, the application of the group work method in the field of social work are further analyzed. Qualitative, semi-structured research was performed in the work. 11 caregivers participated in the study. Respondents were selected based on their experience of attending mutual assistance group sessions. The investigator’s meetings with the interviewees were hampered by wuarantine in the country and strict restricitive conditions.interviews were conducted in a mixed manne: non-contact, remote, and contact methods. The research revealed the experience of guardians (caregivers) in the activities of mutual assistance groups, the information and assistance received in them. The main problems of child care, their causes and possible solutions, the aspect of the guardian’s (caregiver’s) self-empowerment, the ability to solve difficulties became apparent.