Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės psichikos sveikatos srityje kaip prielaida atkryčio mažinimui

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis Lietuvoje 2017 lėtinėmis endogeninės kilmės psichikos ligomis sirgo 6,61 tūkst. gyventojų. Palyginus su 2018 metų rodikliais (6,63. tūkst. gyventojui) minėtomis psichikos ligomis sirgusių žmonių skaičius kiekvienais metais nežymiai auga (0,02 tūkst. gyventojui)(Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2018). Galima daryti prielaidą, kad dėl augančio sergamumo psichikos ligomis sergančių asmenų integracijos problema išlieka aktuali šių dienų visuomenei. Asmenys turintys, minėtų psichikos problemų, sunkiai prisitaiko visuomenėje, patiria socialinę izoliaciją, ekonominį nuosmukį, o sunkių psichikos sutrikimų sukelta negalia - didžiulė ir nelengva našta pačiam sergančiajam, šeimai ir visuomenei. Lėtine psichikos liga sergantys asmenys, dažniau hospitalizuojami psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, kuriuose yra gydomi ilgesnį laiką. Remiantis moksliniais straipsniais ir mokslininkų atliktais tyrimais, hospitalizacijos metu susilpnėja pacientų socialiniai įgūdžiai ir socialinis funkcionavimas. Prarasti socialiniai įgūdžiai daro įtaką pacientų socialinei adaptacijai visuomenėje. Tačiau endogenine psichikos liga sergančiam asmeniui reikalingas, ne tik medikamentinis gydimas, bet ir psichosocialinis palaikymas kuris apjungia asmens ir aplinkos bei mažina šių pacientų atkryčio riziką. Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo pagalbos galimybės psichikos sveikatos srityje kaip prielaida atkryčio mažinimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo galimybes, psichikos sveikatos srityje, mažinant atkryčio riziką. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti rizikos veiksnius, kurie įtakoja sveikatos pablogėjimą šizofrenija sergančių asmenų. 2. Išsiaiškinti socialinės pagalbos poreikį šizofrenija sergantiems asmenims valstybinėje sistemoje ir asmeniniame gyvenime. 3. Išsiaiškinti socialinio darbo pagalbos galimybes, šizofrenija sergantiems asmenims, psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, kurio mažintų pacientų atkrytį Tyrimo metodika. literatūros analizė, medicininių dokumentų analizė, kokybinis tyrimas su pusiau struktūruoto giluminio interviu metodu bei naratyvine duomenų analize. Tyrimo rezultatai. Dokumentų analizė atskleidė, kad endogeninės kilmės susirgimais sergančių asmenų hospitalizacija vidutiniškai trunka apie 31 dieną. Duomenų analizės rezultatai atskleidė kad endogeninės kilmės psichoziniai simptomai respondentams, atitinkamai taip pat kaip ir nurodoma literatūroje manifestuoja jauname amžiuje, apie 20-30 metus, o po pirmosios psichozės epizodo, tyrimo dalyviai atkrisdavo apie 2- 5 metų laikotarpyje. Tyrimo rezultatai atkleidė, kad apie trečiuosius lėtinės psichikos ligos metus, dažniausiai yra sumažinamas darbingumo lygis, kuris vidutiniškai siekia apie 40 %. Vėlesniais gydymosi metais, nedarbingumo lygis vis žemėja. Dokumentų analizė atskleidė, kad tyrimo dalyviams, kuriems buvo teikiant socialinio darbuotojo paslaugos gydymosi metu, jų atkryčių dažnis buvo reikšmingai retesnis. Kokybinio tyrimo rezultatai išanalizavus interviu duomenis atskleidė, kad šizofrenija sergančių asmenų pagrindinis atkryčio rizikos veiksnys – medikamentų šalutinis poveikis ir gydytojo rekomendacijų nesilaikymas. Po ūmios psichozės epizodo, šizofrenija sergantiems asmenims, kyla daug socialinių ir psichologinių sunkumų, turi iš naujo mokytis prisitaikyti visuomenėje ir priimti joje galiojančias taisykles. Tam susikuria savitus išgyvenimo konstruktus, individualų prisitaikymo visuomenėje planą. Pagrindiniai tyrimo metu išryškėja pagalbos šaltiniai – šeima ir kita artima aplinka, kuri padeda tenkinti bendruosius poreikius. Tyrimo rezultatuose įžvelgiama, kad šizofrenija sergantiems asmenims daugiausiai sunkumų kylą atstovaujant save visuomenėje ir valstybinėse institucijose, susirandant darbą. O kaip pagrindinį medicinos socialinio darbuotojo pagalbos poreikį išskyrė, psichosocialinį palaikymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, socialinis darbuotojas yra sunkiai identifikuojamas, o dėl išankstinio nusistatymo gali būti ir stigmatizuojamas pačių klientų, tai patvirtina kad socialinis darbas sveikatos priežiūros įstaigoje yra nepakankamai vertinamas arba vertinamas neigiamai, o išankstinis nusistatymas, gali turėti įtakos pagalbos organizavimui, psichikos liga sergantiems asmenims. Tačiau taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad individualios psichikos sveikatos priežiūros socialinio darbo konsultacijos, šizofrenija sergantiems asmenims turi teigiamą poveikį, kuri gali apsaugoti nuo neigiamų įvykių pasekmių, mažina atkryčių riziką. Tai leidžia teigti, kad reikalingas naujas šios profesijos statuso formavimas ir teisinis reglamentavimas, sveikatos priežiūros srityje.

According to the data of the State Mental Health Centre, there were 6.61 thousand people suffering from chronic mental illnesses of endogenous origin in Lithuania in 2017. Compared to the rate of 2018 (6.63 thousand of residents), the number of people with the above-mentioned mental illnesses is slightly increasing every year (0.02 per thousand of residents) (The Health Information Centre of Lithuania, 2018). As a result, it may be assumed that, due to the increase in prevalence of mental illnesses, the problem of integration of the people with mental illness remains relevant in today’s society. Individuals with the above-mentioned mental problems find it difficult to adapt to society, they experience social isolation and economic downturn. Furthermore, disability caused by severe mental disorders is a huge and difficult burden on an individual, his / her family and society as well. Individuals with chronic mental illnesses are more likely to be hospitalised in mental health facilities where they are treated for a longer period of time. Based on scientific articles and on the works of scientists, the social skills and social functioning of the patients tend to decline during their hospitalisation. Lost social skills have an effect on the social adaptation of the patients to society. However, an individual with an endogenous mental illness needs not only medical treatment but also psychosocial support which integrates both the individual and the environment and reduces the risk of relapse in these patients. Object of the study: the opportunities for the assistance of a social worker in the field of mental health as a precondition for the reduction of relapse cases. Aim of the study: to analyse the opportunities of social work in the field of mental health to reduce the risk of relapse. Objectives of the study: 1. To identify related risk factors, which contribute to the deterioration of health of the individuals with schizophrenia; 2. To investigate the need for social assistance for people with schizophrenia in the public system and personal life; 3. To identify the opportunities of social work for people with schizophrenia in the field of mental health to reduce the number of relapse cases. Methods of the study: literature analysis, analysis of medical documents, qualitative research with the help of a semi-structured in-depth interview and narrative data analysis. Results of the study. The analysis of the documents revealed that the hospitalisation of the individuals with endogenous diseases takes about 31 days on average. From the results of the data analysis it was discovered that the respondents develop psychotic symptoms of endogenous origin in their young age: at the age of around 20-30 and, following the first psychotic episode, the participants of the study would relapse in a period of 2-5 years. This corresponds to the data indicated in the literature. The results of the study disclosed that the level of working capacity of the individuals with a chronic mental illness is usually reduced somewhere around the third year of the illness and reaches, on average, around 40 %. In the subsequent years of treatment, the level of incapacity for work is steadily getting lower. The analysis of the documents showed that the participants of the study who, during their treatment, received the services of a social worker had a significantly lower relapse rate. The results of the qualitative research of the data collected from the interviews revealed that the main risk factor for relapse in patients with schizophrenia is the side effect of the drugs and failure to follow the doctor’s recommendations. After an episode of acute psychosis, the patients with schizophrenia face many social and psychological difficulties, they must learn to adapt to society and accept the rules that apply there once again. To achieve this, they create unique survival constructs, an individual plan for adaptation to society. The main sources of assistance that were identified during the research include family and other members of surrounding environment which assist them in meeting their general needs. The results of the study showed that the greatest difficulty the individuals with schizophrenia face is representation of themselves in society and in public institutions as well as search of employment, whereas psychosocial support was identified as a fundamental need in respect of the assistance of a medical social worker. The results of the study revealed that in a mental health care institution, a social worker is difficult to identify and, due to the prejudice against social workers, social worker can also be stigmatised by the patients themselves. This confirms that social work in the health care facilities is underestimated or has a negative connotation, whereas prejudice may have an effect on the organisation of assistance for persons suffering from mental illness. However, the results of the study also disclosed that the individual consultations of a mental healthcare social worker have a positive effect on people with schizophrenia, which can protect them against the consequences of adverse events and reduce the risk of relapse. All this suggest that a new formation of a status and legal regulation of this profession in required in the field of health care.