Savivaldybių skolinimosi galimybių ir poreikio vertinimas

Savivaldybių skolinimasis mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai, priklausomai nuo autorių požiūrio į finansinę decentralizaciją. Lietuvoje 2022 metais rengiant naują LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo redakciją dėl lankstesnės galimybės skolintis, kai skolinamasi Europos Sąjungos finansuojamiems projektams įgyvendinti ir finansuoti, mokslinė diskusija dėl savivaldybių skolinimosi galimybių ir poreikio įgavo praktinės problemos išraišką. Darbe tiriamu atveju siekiama įvertinti savivaldybių finansinio stabilumo rodiklius, galinčius daryti įtakos savivaldybių rizikoms įsiskolinti pernelyg daug, bei nustatyti esamą Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygį. Dėl šios priežasties šio darbo pagrindinis problemos klausimas – koks yra Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygis ir jų finansinis stabilumas? Darbo objektas – Lietuvos savivaldybių skolinimosi poreikis ir galimybės. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos savivaldybių skolinimosi galimybes išreikšto didėjančio skolinimosi poreikio kontekste. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti teorinius savivaldybių skolinimosi poreikio ir galimybių aspektus, 2. ištirti Lietuvos savivaldybių skolinimosi pokyčius nuo 2023 metų ir kilusias politines diskusijas dėl savivaldos skolinimosi poreikio ir galimybių, 3. įvertinti Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygį bei finansinį stabilumą. Darbe taikomi metodai: kokybinė mokslinės literatūros šaltinių analizė, teisės aktų analizė bei antrinių šaltinių kokybinė diskurso analizė, lyginamasis metodas. Empiriniam tyrimui atlikti taikyti kokybiniai tyrimo metodai – dokumentų analizė, lyginamoji analizė, sisteminės analizės metodas. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog ginami teiginiai, kad Lietuvos savivaldybių skolinimosi autonomijos lygis nėra aukštas ir Lietuvos savivaldybių finansinis stabilumas nesudaro prielaidų galimybei didinti šiuo metu galimą maksimalią savivaldybės skolą visoms Lietuvos savivaldybėms pasitvirtino.

Borrowing by municipalities is evaluated ambiguously in the scientific literature, it depends on the authors' approach to financial decentralization. In 2022, a new version of the constitutional law on the implementation of the Fiscal Agreement of the Republic of Lithuania was prepared. These changes regarded more flexible borrowing for local government when borrowing to implement and finance projects financed by the European Union, the scientific discussion about the possibilities and need for municipal borrowing has become a practical problem. This case study aims to assess the indicators of financial stability of municipalities, which can affect the risks of local govenment borrowing and to identify the current level of borrowing autonomy of Lithuanian municipalities. For this reason, the main question of this work is what is the level of borrowing autonomy of Lithuanian municipalities and their financial stability? The object of the work is the borrowing needs and possibilities of Lithuanian local government. The aim of the work is to evaluate the borrowing possibilities of Lithuanian local govenmet in the context of the expressed growing need for borrowing. Work tasks: 1. to analyze the theoretical aspects of the need and possibilities of municipal borrowing, 2. to study the changes in Lithuanian municipal borrowing from 2023 and to discuss political debates regarding the need and possibilities of borrowing, 3. to evaluate the level of borrowing autonomy and financial stability of Lithuanian local governemt. Methods used in the work: qualitative analysis of scientific literature sources, analysis of legal acts and qualitative discourse analysis of secondary sources, comparative method. Qualitative research methods: document analysis, comparative analysis, systematic analysis method - were used for empirical research. The results of the conducted research allow us to state that the defended statements have been confirmed : the level of borrowing autonomy of Lithuanian municipalities is not high. The financial stability of Lithuanian municipalities does not create prerequisites for the possibility of increasing the currently possible maximum municipal debt for all Lithuanian municipalities.