Šokio terapijos poveikis sėdimą darbą dirbančių moterų psichofizinei sveikatai
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sėdimas darbas ir sėdimas gyvenimo būdas su kiekvienais metais tampa vis stiprėjančiu įpročiu ir didėjančia problema, turinčia neigiamą įtaką sveikatai, ypatingai moterų tarpe. Tyrimo tikslas - įvertinti šokio terapijos poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų psichofizinei sveikatai. Buvo analizuojami gyvenimo kokybės rodiklių, nerimo ir depresijos lygių, kūno masės duomenų, nuovargio lygio ir turimų psichofizinių negalavimų pokyčiai. Tyrimo imtis – 20 moterų (tiriamoji grupė – 10, kontrolinė – 10), amžius – 30–65 m. Šokio terapinių užsiėmimų kiekis – 12 vnt. po 45 min., dažnis – 2 kartus per sav., naudojama Flamenko šokio technika. Tyrimo metodika: kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa (klausimynai SF-36, MFI-20, HAD, sociodemografinės informacijos anketa), antropometriniai ir fizinio išsivystymo matavimai bei fizinės būklės vertinimas (kūno masė ir kūno masė indeksas, sveikatos sutrikimų sąrašas ir jų pokyčių subjektyvus vertinimas), matematinė–statistinė analizė (SPSS programinė įranga). Tyrimo rezultatai: šokio terapija neturėjo statistikai reikšmingo poveikio gyvenimo kokybės bei kūno masės rodikliams, tačiau padėjo 20 % sumažinti bendrąjį nuovargį, 17 % padidinti fizinį aktyvumą, sumažinti nerimo (33 %) ir depresijos (46 %) lygius, sumažinti kaklo srities skausmingus pojūčius bei pagerinti galūnių judrumą. Išvados: Flamenko šokio terapija yra puiki fizinio aktyvumo rūšis, padedanti žymiai sumažinti nerimo ir depresijos lygius, sumažinti bendrąjį nuovargį bei atstatyti fizinio aktyvumo rodiklius, todėl ją tikslinga taikyti kaip pagrindinę sveikatinimo priemonę. Kadangi gyvenimo kokybei bei kūno masei šokio terapija reikšmingo poveikio neturėjo, ją galima taikyti kaip papildomą sveikatinimo priemonę, arba šokio terapijos taikymo laikotarpis turi būti ilgesnis nei 6 sav.
Sedentary work and sedentary lifestyle are becoming a stronger habit and an increasing problem every year, with negative effect on health, especially among women. The aim of the research – to evaluate the impact of dance therapy on psychophysical health of women with sedentary work. Changes in quality of life indicators, anxiety and depression levels, body weight data, fatigue levels and existing psychophysical ailments were analyzed. Sample of the research – 20 women (experimental group – 10, control group – 10), age – 30–65 years. The amount of dance therapeutic lessons – 12, duration of the lesson – 45 min., frequency of lessons – 2 times a week, used technique – Flamenco dance. Research methodology: quantitative research - questionnaire survey (questionnaires SF-36, MFI-20, HAD, sociodemographic information questionnaire), anthropometric and physical development measurements and assessment of physical condition (body weight and body mass index, list of health disorders and subjective assessment of its changes), mathematical-statistical analysis (SPSS software). Results of the research: dance therapy did not have a statistically significant effect on quality of life and body weight measurements, but helped to reduce general fatigue by 20%, increase physical activity by 17 %, reduce anxiety (33%) and depression (46%) levels, reduce neck pain and improve limb mobility. Conclusions: Flamenco dance therapy is an excellent type of physical activity that significantly reduces anxiety and depression levels, reduces general fatigue and restores physical activity rates, so it is appropriate to use it as a major health care measure. As dance therapy did not have a significant effect on quality of life and body weight, it can be used as an additional health care measure, or the duration of dance therapy should be longer than 6 weeks.