Options
Sielovados integravimas į psichosocialines paslaugas vyrų krizių centruose
Darbo tikslas: išsiaiškinti sielovados integravimo ypatumus ir reikšmę teikiant psichosocialines paslaugas vyrų krizių centruose. Krizės situacijoje reikalinga greita, efektyvi, kompleksinė pagalba, kurios siekti vyrams nėra lengva, jaučiant visuomenėje dar gajas normas lyties atžvilgiu. Juo labiau, moksliniu bei praktiniu požiūriu, stokojant analizės tiriant vyrų situaciją, nepakankamai žinoma apie skirtingų pagalbos būdų efektyvumą. Siekiant mažinti šią spragą, darbe dėmesys skirtas sielovadinės pagalbos analizei krizes patiriančių vyrų bei su jais dirbančių darbuotojų požiūriu. Tyrimo tikslo bei su juo susijusių penkių tyrimo uždavinių įgyvendinimo siekta atlikus kokybinį tyrimą, pusiau struktūruotą interviu. Interviu klausimai sudaryti vadovaujantis atlikta mokslinės literatūros analize. Po 13 klausimų pateikta tyrime dalyvavusiems vyrų krizių centruose besilankantiems vyrams bei su jais dirbantiems specialistams. Tyrimo imtį sudarė penki krizes išgyvenantys ir vyrų krizių centruose besilankantys vyrai nuo 34 iki 57 metų. Taip pat apklausti penki vyrų krizių centrų vadovai ir vienas sielovadininkas. Išanalizavus surinktus duomenis išskirta, jog vyrai išgyveno skirtingas krizes, pasireiškusias pokyčiais skirtingose gyvenimo srityse. Išgyvenimui įveikai vyrų krizių centruose sudaromos galimybės naudotis individualiomis specialistų konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugomis dalyvauti grupinėse veiklose. Analizuojant turimą sielovados sampratą apklausti vyrai jos aiškinimą siejo su dvasinę pagalba, asmeninio augimo galimybėmis bei teoriniu požiūriu. Sielovadininkai – su santykio su savimi, žmogumi ir Dievu svarba. Ne visi apklausti vyrai turėjo sielovadinės pagalbos patirties, nepaisant to teigta, jog atsižvelgiant į individualius poreikius, sielovadinės pagalbos teikimas galėtų būti efektyvus teikiant pagalbą krizę išgyvenantiems vyrams. Dalis specialistų taip pat nurodė, jog egzistuoja sielovados paslaugų teikimo galimybės, tačiau išskyrė atsižvelgimo į paslaugų teikimui svarbius aspektus reikšmę. Apklaustų vyrų manymu, sielovadinės pagalbos integravimo į psichosocialinių paslaugų teikimą kryptimis galėtų būti informacijos apie paslaugą sklaida, edukavimas, galimybių gauti praktinę patirtį sudarymas, pačių sielovadininkų asmeninius bei profesinius aspektus apimantis pasirengimas. Specialistų nuomone paslaugų teikimui bei integravimui į psichosocialinių paslaugų spektrą taip pat svarbus pasirengusių specialistų buvimas bei išorinis palaikymas.
The aim of the work: to find out the peculiarities and significance of the integration of spiritual care in the provision of psychosocial services in men's crisis centers. The aim of the study and its five objectives were achieved through qualitative research, semi- structured interviews. The interview questions were based on the analysis of scientific literature. 13 questions each were asked to the men attending the men's crisis centers and the professionals working with them. The sample consisted of five male crisis survivors attending men's crisis centers, aged between 34 and 57 years. The sample also included five specialists of men's crisis centers and one pastoral counsellor. The analysis of the data showed that the men had experienced different types of crises, manifested by changes in different areas of life. In order to cope with the crisis, men's crisis centers provide access to individual counselling, mediation services and group activities. When analyzing the concept of spiritual care, the men interviewed linked its interpretation to spiritual support, personal growth opportunities and theoretical approaches. The pastoral counsellors related it to the importance of the relationship with oneself, man and God. Not all the men interviewed had experience of spiritual care, but it was nevertheless argued that, depending on individual needs, spiritual care could be effective in assisting men in crisis. Some professionals also indicated that there are opportunities for spiritual care but highlighted the importance of considering aspects relevant to service provision. According to the men interviewed, directions for integrating spiritual care into the provision of psychosocial services could include dissemination of information about the service, education, access to practical experience, and training for spiritual care workers in personal and professional aspects. In the opinion of the specialists, the presence of trained professionals, external support and funding for the service, education, dissemination of information and motivation of other professionals to apply for spiritual care are also important for the provision of the service and for its integration into the spectrum of psychosocial services.