Kompleksinė psichosocialinė pagalba vaikui seksualinės prievartos atveju: socialinių darbuotojų patirtys

Vaikų patiriama seksualinė prievarta yra kompleksinė ir daugiasluoksnė problema, sukelianti neigiamus padarinius vaiko fizinei, emocinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Padėti vaikui pasveikti ir reabilituotis gali aiškiai koordinuota, tarpusavyje deranti kompleksinė pagalba, į vaiką nukreiptas dėmesys, apimantis individualų, šeimos, bendruomenės, visuomenės lygius. Psichosocialinę pagalbą teikiantys specialistai, išmanydami seksualinės prievartos padarinius bei į šią problemą žvelgdami holistiškai, empatiškai, tarpusavyje aktyviai bendradarbiaudami gali padėti vaikui pasveikti: užtikrinti jo saugumą, padėti prisiminti ir išgedėti bei susitaikyti, grįžti į gyvenimą. Tačiau ar įvairios profesionalų grupės: socialiniai darbuotojai, pedagogai, psichologai, policija, medikai ir kt. profesionalai suprasdami, kad seksualinė prievarta prieš vaikus yra problema, turi funkcinius gebėjimas, įgūdžius, pakankamai žinių ir energijos teikti pagalbą nuo seksualinės prievartos nukentėjusiam vaikui? Ar socialinės pagalbos specialistai (socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai, atvejo vadybininkai) tinkamai identifikuoja savo vaidmenį pagalbos procese? Todėl šiame baigiamajame magistro darbe siekta aptarti teorinius ir empirinius duomenis apie kompleksinę psichosocialinę pagalbą vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą, atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, kurias įgijo teikdami pagalbą. Tyrimo objektas – kompleksinės psichosocialinės pagalbos teikimas seksualinės prievartos prieš vaikus atveju: socialinių darbuotojų patirtys. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų, teikiančių kompleksinę psichosocialinę pagalbą vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos, patirtis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti seksualinės prievartos prieš vaikus reiškinį ir sąsajas su jų psichosocialine gerove. 2. Atskleisti kompleksinės psichosocialinės pagalbos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos, aspektus atvejo vadybos proceso požiūriu. 3. Apibendrinti teorinius bei empirinio tyrimo rezultatus remiantis socialinių darbuotojų, teikiančių kompleksinę psichosocialinę pagalbą vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos, patirtimis. Tyrimo metodika – mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, socialinių darbuotojų, teikiančių kompleksinę psichosocialinę pagalbą vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos, apklausa taikant pusiau struktūruoto interviu metodą bei kokybinio tyrimo analizės teoriją. Empirinio tyrimo radiniai pagrįsti teorinėmis prieigomis: Atpažinę seksualinės prievartos požymius specialistai įvertina vaiko būklę ir imasi atitinkamų veiksmų, užtikrinančių vaiko saugumą ir gerovę. Šie duomenys siejasi su teoriniais prievartą patyrusio vaiko atpažinimo, vaiko būklės įvertinimo ir saugumo užtikrinimo aspektais. Į problemą specialistai žvelgia sistemiškai, vaiko situaciją vertina kompleksiškai. Specialistai supranta, kad vaikas reaguoja į šitokio pobūdžio traumą iš pakitusios vaiko savijautos ir elgesio, kuriam daro įtaką nepakankamas vaiko poreikių patenkinimas. Teorinės ir empirinės duomenų analizės metu paaiškėjo, kad nepatenkinus žemesniųjų (fiziologinių, saugumo, socialinių) poreikių, kyla problemų patenkinant aukštesniuosius vaiko poreikius, t. y. pagarbos ir savirealizacijos. Vaikas patyrė antrinę žalą, kai specialistų veiksmai (konfidencialumo pažeidimas; tarpusavyje nesuderinti veiksmai; vaikas buvo paliktas žalojančioje aplinkoje) bei šeimos veiksmai (netikėjimas ir abejojimas vaiku; situacijos neigimas; adekvačios pagalbos vaikui nesuteikimas) net tik nepadėjo vaikui sveikti ir reabilituotis, tačiau ir apsunkino vaiko reabilitacijos procesą, taip komplikuodami ir vaiko gyvenimo kokybę. Auka patiria antrinį traumavimą instituciniu lygmeniu dėl tokių priežasčių: atsakingos institucijos / specialistai skirtingai reaguoja į problemą; dėl specialistų kompetencijos stokos arba pačių specialistų trūkumo (trūksta psichologų ir psichoterapeutų bei vaikų psichiatro); trūksta įstaigų / specialistų pasiruošusių dirbti su šia problema. Vieno veiksnio neužtenka tam, kad būtų pasiekti geri rezultatai pagalbos procese. Kokybiškesnę pagalbą aukai lemia: specialiųjų žinių turėjimas apie seksualinę prievartą; asmeninės specialistų savybės: pasiruošimas bendrauti jautriomis temomis; gebėjimas sisteminti ir analizuoti informaciją bei parinkti ir planuoti pagalbą; geri bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; artimųjų švietimas apie seksualinę prievartą.

Sexual abuse of children is a complex and multi-layered problem that has negative consequences for a child’s physical, emotional, mental and social health. A clearly coordinated, mutually compatible complex assistance and a child-centered approach, covering levels of individual, family, community and society, can help a child to recover and rehabilitate. Psychosocial professionals can help a child to recover by understanding the consequences of sexual abuse and looking at the problem holistically, empatheticly and actively cooperating with each other: ensuring child’s safety, helping him or her to remember and mourn, and reconciling and returning to life. However, are there various professional groups - social workers, educators, psychologists, police, doctors, etc. professionals realizing that sexual abuse of children is a problem, have the functional ability, skills, sufficient knowledge and energy to provide assistance to a child victim of sexual abuse? Do professionals of social assistance (social workers, social educators, psychologists, case managers) are properly identifying their role in the assistance process? Therefore at this master's thesis aimed to reveal theoretical and empirical data about provision of comprehensive psychosocial assistance for a child, who has experienced sexual abuse, and to reveal an experiences of social workers, that gained in providing assistance. The object of master’s thesis- provision of complex psychosocial assistance in the case of children sexual abuse: an experiences of social workers. An issue of thesis- to reveal an experiences of social workers providing comprehensive psychosocial assistance to a child victim of sexual abuse. Thesis tasks: 1. To analyze the phenomenon of sexual abuse of children and its links with their psychosocial well-being. 2. To reveal the aspects of comprehensive psychosocial assistance to a child victim of sexual abuse by attitude of the process in case management. 3. To summarize the theoretical and empirical results of the research, revealing the experience of social workers, who are providing complex psychosocial assistance to a child who victim of sexual abuse. Methodology of research- analysis and systematization of scientific literature, an examine of social workers, who are providing complex psychosocial assistance to a child victim of sexual abuse using the method of semi-structured interviews and an analysis’s theory of qualitative research. The findings of the empirical study are based on theoretical approaches: After recognizing the signs of sexual abuse, specialists assess the child's condition and take appropriate actions to ensure the child's safety and well-being. These data relate to the theoretical aspects of identifying the abused child, assessing the child's condition, and ensuring the safety. Specialists look at the problem systematically, assess the child's situation in a complex way. Specialists understand that a child responds to this type of trauma and this manifests in changes in child’s behavior that are reflected in the child’s self- feeling and behavior that is influenced by the lack of satisfying child’s needs. |At the time of theoretical and empirical analysis of the data revealed that if the child who does not satisfy the lower (physiological, safety, social) needs, there are problems in satisfying the child's higher needs, i. y. respect and self-realization. The child suffered secondary harm when professional’s actions (contravention of confidentiality; uncoordinated actions amongst each other; the child was left in a harmful environment) and family actions (disbelief and doubt about the child; denial of the situation; denial of adequate support to the child) not only didn’t help the child to recover and rehabilitate, however complicated the child’s rehabilitation process, complicating the child’s quality of life. The victim suffers secondary trauma at the institutional level because of that: the responsible institutions / professionals responses to the problem differently; lack of competence of specialists or lack of specialists themselves (there are deficiency of psychologists and psychotherapists and child’s psychiatrist); there is a lack of institutions / specialists ready to work with this problem. One action is not enough to achieve good results in the process of assistance to the victim, better quality assistance is determined by: having special knowledge about sexual abuse; personal qualities of specialists: preparation to communicate on sensitive subjects; ability to systematize and analyze information and to select and plan an assistance; good skills of communication and collaboration skills; an education about sexual abuse of related people.