Skubios medicinos pagalbos sistemos specialistų perdegimo ir gyvenimo kokybės sąsajos
Samuolienė, Raminta |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Skubios medicinos darbuotojai arba paramedikai, ypač tie, kurie suteikia skubios medicinos paslaugas, yra didesnėje rizikos grupėje, nes susiduria su didele fizine bei psichologine įtampa. Skubios pagalbos skyriai, net ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, gali būti iššūkis dėl dažno kasdienio darbo nepastovumo, kai tenka susidoroti su įvairiomis sunkiomis situacijomis. Tai paskatino daugelį tyrėjų ištirti su darbu susijusius psichologinius sutrikimus, tokius kaip perdegimas ar potrauminis streso sutrikimas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti skubios medicinos pagalbos sistemos specialistų perdegimo ir gyvenimo kokybės sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas naudojant su sveikata susijusį gyvenimo kokybės vertinimą ‒ J. E. Ware, C. D. Sherbourne (1992) SF-36 klausimyną, o perdegimo sindromui vertinti naudojamas Profesinio „perdegimo sindromo“ klausimynas (MBI), kurį sukūrė C. Maslach ir S.E. Jeckson (1986) bei šio darbo autorės sukurti sociodemografiniai klausimai. Duomenų analizės metodas ‒ statistinė ir aprašomoji duomenų analizė („SPSS 22 for Windows“). Tyrimo imtis ‒ 170 respondentų. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu buvo vertinamas ilgalaikis patiriamas stresas, greitas darbo tempas, kaip vienas iš pagrindinių organizmo funkcijų sutrikimų. Skubios medicinos darbuotojai savo darbą įvertino taip: dažniausiai patiriamas stresas tai greitas darbo tempas, toliau ‒ didelė fizinė apkrova, darbo krūvis ir viršvalandžiai. Pastebėta, kad fiziniai sunkumai buvo dažniausiai stresą sukeliantys veiksniai, tokį kaip įtampa, sunkiai keliant ir nešant sunkiomis darbo sąlygomis. Išvada. Skubios pagalbos skyriaus gydytojams ir slaugytojams naudinga daugiau bendradarbiauti, nes į skubios pagalbos sistemą sukviesti dirbti skirtingų profesijų medikai. Pastebėta, kad darbuotojų perdegimas yra tiesiogiai susijęs su sveikatos priežiūros kokybe. Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų perdegimo pasekmės – tai prasti darbo rezultatai, neigiami padariniai šeimoje, didelis nusivylimas. Perdegimui valdyti dažniausiai naudojami socialinės paramos ir problemų sprendimo būdai ir jie padeda darbuotojus palaikyti.
Emergency medicine staff or paramedics, especially those who provide emergency medical services, are at higher risk in facing physical and psychological stress. Emergency rooms, even an ambulance, can be a challenge due to the frequent instability of daily work when dealing with various difficult situations. This gave rise for many researchers to examine work-related psychological disorders such as burn-out or post-traumatic stress disorder. The aim of the research – to analyse the connection between emergency medicine specialist’s burnout and quality of life. Methodology of the research. Quantitative research was carried out by the use of an assessment of quality of life by J.E. Ware, C. D. Sherbourne (1992) (SF-36 Questionnaire) and the Maslach Burnout Inventory (MBI) by C. Maslach and S. E. Jackson (1986) was used to evaluate the burn-out syndrome, as well as socio-demographic questions created by the author of the work. Statistical and descriptive data analysis (SPSS 20 for Windows) was used for data analysis. 170 respondents took part in the research. The research was carried out in accordance with ethical principles. Result of the research. Long-term stress, high work rate, as one of the key functional impairments, were accessed in the research. Emergency medicine staff evaluated their work as follows: the most frequent stress experienced as high work rate, then heavy physical labor, workload and overtime. Noted that physical challenges were the most frequent stress factors such as tense, heavy lifting and carrying under the difficult working conditions. Personnel of emergency medical treatment report bigger problems with physical health such as greater muscle ache, bone injuries. Conclusion. Further cooperation between emergency room doctors and nurses is useful, as medical experts of different professions are brought together in the work concerning emergency medical system. It is noted that staff burn-out is directly linked with the quality of health care. The consequence of emergency medicine staff consist of weak work performance, negative effects on family, great disappointment. Solutions to social assistance and problems are used for the management of burn-out and contribute to the maintenance of staff.