Regionų valdysenos samprata Lietuvos strateginiuose dokumentuose

Abstract

Darbo tikslas – nustatyti regionų valdysenos sampratos turinį ir jo kitimą Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Regionų valdysena yra gana naujas fenomenas tiek akademinėje, tiek praktinėje viešojo administravimo veikloje, todėl šio termino vartosena nėra nusistovėjusi ir kelia nemažai diskusijų. Užsienio autoriai, tyrinėję regionų valdysenos sampratą, ją suskirstė į tris dimensijas: • teorinę, kurioje regionų valdysena paverčiama mokslinių tyrimų objektu; • empirinę, kuri apima viešojo administravimo procesų regione praktiką, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą siekiant pagerinti politikos įgyvendinimą regione; • įrankio, kuomet regionų valdysena tampa įrankiu įgyvendinant darnaus vystymosi siekius, plėtojant dalyvaujamąją valdyseną. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuotuose strateginiuose dokumentuose regionų valdysena dažniausiai suprantama kaip įrankis, kuriuo įgyvendinami darnaus vystymosi ir dalyvaujamosios valdysenos principai, nukreipti į regionų socialinės, ekonominės sanglaudos didinimą bei teigiamo įvaizdžio formavimą. Tyrimo eigoje pastebėta, kad kai kuriuose analizuotuose dokumentuose regionų valdysena suprantama dvejopai: ir kaip įrankis, ir kaip empirinis reiškinys. Dokumentuose pabrėžiamas darnios regionų plėtros poreikis ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą svarba, kas regionų valdyseną paverčia įrankiu, tačiau taip pat iškeliamas poreikis centrinės valdžios funkcijas perleisti vietos savivaldos institucijoms, o tai regionų valdyseną priartina prie empirinio reiškinio aiškinimo. Regionų valdysenai, suprantamai kaip įrankis, būdingas tinklinės sistemos kūrimas ir plėtojimas. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad regionų valdysenos turinys išlieka panašus visuose analizuotuose dokumentuose.