Socialinės pedagoginės pagalbos galimybės priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje

Temos aktualumas. Kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą ir mokyklos lankymą – nepriklausomai nuo jo teisinio statuso ar pilietybės, tačiau didžiulis skaičius visos pasauliniu mastu migrantų ir pabėgėlių vaikų nelanko mokyklos. Ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi galimybę tik maža dalis pabėgėlių vaikų iki aštuonerių metų (UNICEF, Education solutions for migrant and displaced children and their host communities, 2023). UNICEF organizacija (2022) nurodo, kad 2022 metais migrantų ir pabėgėlių skaičius išaugo iki 86 proc., palyginti su 2021 metais.Maždaug 25 089 vaikai gavo švietimo prieinamumą, o 4 084 mokyklų mokytojai buvo apmokyti dirbti su pabėgėlių ir migrantų vaikais įtraukiant juos į bendrą švietimo sistemą (UNICEF, Refugee and Migrant Crisis in Europe, 2022). Lietuvoje migrantų ir pabėgėlių skaičius sparčiai didėja, todėl šių asmenų sėkminga įtrauktis į šalies gyvenimą itin svarbi. Iki 2023 metų balandžio mėnesio į Lietuvą dėl karo Ukrainoje atvyko 6 124 vaikai iki šešerių metų (Lietuvos statistikos departamentas, 2023). Atvykę vaikai įtraukiami į lietuvių kalba ugdomų vaikų ikimokyklines ir priešmokyklinio ugdymo grupes, todėl klausimas apie socialinę pedagoginę pagalbą vaikams adaptuojantis ikimokyklinių ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse tampa itin aktualus (Lietuva, švietimas šalyje ir regionuose, 2022). Mokslinė problema – kokios yra socialinės pedagoginės pagalbos galimybės priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje? Darbo objektas – socialinės pedagoginės pagalbos galimybės priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos galimybes priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti socialinės pedagoginės pagalbos galimybes priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje teorinius pagrindus.
2. Ištirti karo pabėgėlių tėvų nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
3. Atskleisti vaiko gerovės komisijos nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėlių vaikams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
4. Pateikti rekomendacijas priešmokyklinio ugdymo mokytojams, kurios padėtų karo pabėgėlių vaikus sėkmingiau įtraukti į priešmokyklinį ugdymą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu, pusiau struktūruota grupinė (focus) diskusija, kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo pristatymas. Atliktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu, kuriame dalyvavo 6 informantai – karo pabėgėlių tėvai, kurių vaikai lanko Lietuvos ugdymo įstaigas ir pusiau struktūruota grupinė (focus) apklausa, kurioje dalyvavo 5 informantai – X Klaipėdos lopšelio – darželio VGK nariai. Tyrimo rezultatai:
5. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidžia, kad pabėgėliai tai žmonės, bėgantys nuo konflikto ar persekiojimo. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus pabėgėlių vaikai yra priimami ir įtraukiami į mokinių registrą per tris mėnesius nuo jų atvykimo, švietimo įstaigos įgyvendina įtraukties politiką ir praktiką, skirtą tenkinti socialinius ir emocinius pabėgėlių vaikų poreikius. Priešmokyklinio amžiaus karo pabėgėliai vaikai turi teisę į mokslą ir jiems turi būti įgyvendintos ir sudarytos vienodos galimybės kaip Lietuvos piliečiams ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir prireikus teikti švietimo pagalbą.
6. Atlikus tyrimą nustatyta, jog karo pabėgėlių šeimos Lietuvoje daugiausia pagalbos sulaukė iš Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojų. Švietimo pagalbą, tėvų nuomone, ugdymo įstaigoje daugiausia teikia mokytojai, o už įstaigos ribų tautinių kultūrų centras ir Klaipėdos universitetas. Tėvų nuomone, vaikų iš Ukrainos įtrauktis sklandi dėl geranoriško, šilto, atidaus grupėje dirbančių darbuotojų priėmimo. Tėvai įvardina veiksmingiausius naudojamus prisitaikymo būdus: vaikų bendravimas tarpusavyje, mokytojų vertimas į suprantamą rusų kalbą, ekskursijų ir išvykų organizavimas, įvairūs neformaliojo ugdymo užsiėmimai. Tėvai išskyrė problemas su kuriomis susidūrė įtraukties proceso metu tai lietuvių kalbos nemokėjimas ir nesuvokimas.
7. Focus grupės tyrimo rezultatai atskleidė, jog X Klaipėdos lopšelyje – darželyje įstaigos bendruomenė stengiasi kurdama saugią ir palankią vaiko ugdymui aplinką ir gerina ukrainiečių vaikų emocinę ir psichologinę būseną. Ugdymo įstaigoje taikomi socialinės pedagoginės pagalbos būdai:konsultavimas, tiriamoji veikla, prevencinė veikla. Ugdymo įstaigoje taikomi metodai karo pabėgėlių vaikų ir jų šeimų įtraukties į ugdymo įstaigos bendruomene proceso metu: darbo vietos suteikimas Ukrainos pilietei, glaudus bendradarbiavimas su vaiko tėvais, mokytojo indėlis į vaiko ir jo šeimos įtraukties procesą, kitų grupės tėvų priėmimas į grupės tėvų bendruomenę, humanitarinės pagalbos rinkimas, vizualinių priemonių taikymas grupėje, grupių sudarymas atsižvelgiant į ukrainiečių skaičių grupėje, socialinės gerumo akcijos, adaptacijos laikotarpiu su vaikais bendravimas rusų kalba, vėliau skatinamas lietuvių kalbos mokymasis.

Relevance of the topic. Every child has the right to education and school attendance, regardless of their legal status or nationality, but a huge number of migrant and refugee children around the world are out of school. Only a small number of refugee children under the age of eight have the opportunity to be educated according to the pre-school education program (UNICEF, Education solutions for migrant and displaced children and their host communities, 2023). UNICEF (2022) indicates that in 2022 the number of migrants and refugees increased to 86% compared to 2021. About 25,089 children received access to education and 4,084 school teachers were trained to work with refugee and migrant children to integrate them into the mainstream education system (UNICEF, Refugee and Migrant Crisis in Europe, 2022). The number of migrants and refugees in Lithuania is rapidly increasing, therefore the successful integration of these persons into the life of the country is extremely important. By April 2023, 6,124 children under the age of six arrived in Lithuania due to the war in Ukraine (Department of Statistics of Lithuania, 2023). Upon arrival, the children are included in the preschool and pre-school education groups of children educated in the Lithuanian language, so the question of social pedagogical support for children during adaptation in the pre school groups of preschool education institutions becomes extremely relevant (Lithuania, education in the country and regions, 2022). Scientific problem – what are the possibilities of social pedagogical support for children of war refugees of pre-school age in a pre-school educational institution? Object of the work – opportunities for social and pedagogical assistance for children of war refugees of pre-school age in a pre-school educational institution. Aim of the work – to reveal theoretically and empirically the possibilities of social pedagogical assistance for children of war refugees of pre-school age in a pre-school educational institution. Work tasks:

1. To analyze the theoretical foundations of the possibilities of social-pedagogical assistance for children of war refugees of pre-school age in a pre-school educational institutio
2. To investigate the opinion of parents of war refugees about the possibilities of social pedagogical assistance for children of war refugees of pre-school age in a pre-school educational institution.
3. To disclose the opinion of the child welfare commission on the possibilities of social pedagogical assistance for pre-school-age war refugee children in a preschool educational institution.
4. To provide recommendations to pre-school education teachers that would help the children of war refugees to be more successfully included in pre-school education. Methods of the research: analysis of scientific literature and documents, quality inspection, semi-structured interview, semi-structured focus group discussion, qualitative content analysis. Presentation of the study. A qualitative study was conducted, a semi-structured interview was conducted with the participation of 6 informants - parents of war refugees whose children attend Lithuanian educational institutions and a semi-structured group (focus) survey, in which 5 informants participated members of the Klaipėda kindergarten child welfare commission. Results of the study:
5. Analysis of scientific literature and documents reveals that refugees are people fleeing conflict or persecution. According to European Union legislation, refugee children are accepted and enrolled in the school register within three months of their arrival, educational institutions implement inclusion policies and practices aimed at meeting the social and emotional needs of refugee children. War refugee children of pre-school age have the right to education and they must be given the same opportunities as Lithuanian citizens to be educated according to the general program of pre-school education and, if necessary, provide educational assistance.
6. As a result of the research, it was established that the families of war refugees in Lithuania received the most help from the employees of the education department of Klaipėda city municipality. According to parents, educational support is mainly provided by teachers in the educational institution, and outside the institution, the center of national cultures and Klaipėda University. According to the parents, the inclusion of children from Ukraine is smooth due to the benevolent, warm, attentive reception of the staff working in the group. Parents name the most effective adaptation methods used: communication between children, teachers' translation into understandable Russian, organization of excursions and outings, various non-formal education activities. The parents singled out the problems they faced during the inclusion process, which is lack of knowledge and understanding of the Lithuanian language.
7. The results of the focus group study revealed that the community of the X Klaipėda nursery school - kindergarten strives to create a safe and favorable environment for the child's education and improves the emotional and psychological state of Ukrainian children. Methods of social pedagogical assistance are applied in the educational institution: counseling, research activities, preventive activities. Methods used in the educational institution during the process of inclusion of war refugee children and their families into the community of the educational institution: provision of a workplace for a Ukrainian citizen, close cooperation with the child's parents, the teacher's contribution to the process of inclusion of the child and his family, acceptance of other parents of the group into the community of the parents of the group, humanitarian collecting help, applying visual aids in the group, forming groups taking into account the number of Ukrainians in the group, social kindness actions, communicating with children in Russian during the adaptation period, later learning Lithuanian language is encouraged.