Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, tėvystės įgūdžių ugdymo poreikis ir galimybės: Klaipėdos miesto atvejis
Norvilienė, Sonata |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Kučisnkienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose pabrėžiama, kad tėvai turi gebėti tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau spartėjantis gyvenimo tempas, technologijos, labai pakeitė šeimos kasdienį gyvenimą, kaip ir motinų aktyvus įsitraukimas į darbo rinką, emigracijos, globalizacijos procesai ir kt. Tad tėvams sudėtinga savarankiškai kokybiškai atlikti pareigą būti tėvais. Todėl šiuo atveju itin reikšmingas tampa tėvų švietimas. Tyrimo objektas – tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, tėvystės įgūdžių ugdymo poreikis ir galimybės. Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, tėvystės įgūdžių ugdymo poreikius ir galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti tėvystės įgūdžių ugdymo poreikį ir galimybes teoriniu aspektu; 2. Atskleisti pedagogų nuomonę apie tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, tėvystės įgūdžių ugdymo poreikį ir galimybes; 3. Ištirti tėvų nuomonę apie jų tėvystės įgūdžių ugdymo poreikį ir galimybes; 4. Tyrimo pagrindu parengti rekomendacijas Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams, kaip tobulinti tėvystės įgūdžių ugdymo procesą, atsižvelgiant į tėvų poreikius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, tėvų ir pedagogų apklausa raštu, kiekybinių duomenų analizė. Atlikti 2 kiekybiniai tyrimai. Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 50 tėvų iš Klaipėdos miesto. Daugelis tyrime dalyvavusių pedagogų yra 51-60 metų amžiaus, turintys 20 metų ir daugiau pedagoginio darbo stažą, įgiję mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Taip pat daugelis tėvų - nuo 31 iki 35 metų amžiaus, įgiję universitetinį (bakalauro laipsnis) išsilavinimą ir šiuo metu auginantys vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką. Tyrime Tyrime dalyvavusių pedagogų nuomone, tėvams trūksta žinių ir įgūdžių apie tai, kaip spręsti sunkumus, susijusius su impulsyviu vaiko elgesiu, vaiko emocijomis, nerimu ir padidėjusiu vaiko aktyvumu. Tėvai teigė, kad stokoja šių tėvystės žinių ir įgūdžių: sunki vaiko adaptacija ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, vaiko užsisklendimas, vaiko somatiniai nusiskundimai be aiškios medicininės priežasties ir kt. Tačiau daugelis tėvų nurodė, kad iki šiol nedalyvavo nė vienoje tėvystės įgūdžius ugdančioje ir palaikančioje programoje. Taip pat susidūrę su vaikų auklėjimo ir auginimo problemomis, beveik niekada nesikreipia į ,,Tėvų linijos“ ir Klaipėdos mieste pagalbą vaikui ir šeimai teikiančių centrų specialistus. Paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai, tėvystės žinias ir įgūdžius linkę tobulinti savišvietos būdu: dažnai diskutuoja su kitais tėvais ir pedagogais, skaito straipsnius internete, o kartais – pedagoginę ir psichologinę literatūrą. Atlikti kiekybiniai tyrimai atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose pedagoginį tėvų dažnai organizuoja grupės auklėtoja ir logopedas. Labai retai – psichologas ar kviestinis lektorius, beveik niekada – specialusis pedagogas. Ugdymo įstaigose tėvai šviečiami įvairiomis formomis (grupinė, individuali, kolektyvinė), tačiau tiek pedagogai, tiek tėvai nurodė, kad tėvams priimtiniausia švietimo forma – individuali (individualūs pokalbiai, pokalbiai telefonu ir kt.). Daugelis tėvų nurodė, kad ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje iš dalies trūksta šių šiuolaikinių švietimo metodų: galimybės dalyvauti virtualiose paskaitose bei galimybės stebėti ir dalyvauti virtualiuose tėvų susirinkimuose. Taip pat tėvams reikalingas švietimo turinys apie vaiko pasiekimus bei būdai, kaip spręsti individualias vaiko problemas.
The laws in force in the Republic of Lithuania emphasize that parents must be able to perform their duties properly. However, we notice that the accelerating pace of life, technology, has significantly changed the daily life of family, as well as the active involvement of mothers into the labour market, processes of emigration, globalization and so on. So, it is difficult for parents to perform their duty to be parents on their own way. Therefore, parental education becomes especially important in this case. The object of the research – the need and opportunities for development of parenting skills of parents raising pre-school children. The aim of the research – to reveal the needs and opportunities for development of parenting skills of parents raising pre-school children. Research tasks: 1. To analyze the need and possibilities of parenting skills development from the theoretical point of view. 2. To reveal the opinion of teachers about the need and possibilities of parenting skills development of parents raising pre-school children. 3. To investigate parents‘ opinion about the need and possibilities of their parenting skills development. 4. On the basis of the research to prepare recommendations for the pedagogues of Klaipeda city pre-school education institutions on how to improve the process of parenting skills development, according to parents‘ needs. Research methods – analysis of scientific literature, analysis of documents, written survey of parents and teachers, analysis of quantative data. Two quantative studies were performed. The study involved fifty pre-school teachers and fifty parents from Klaipeda city. Most of educators, who participated in the research, are aged fifty one-sixty, have twenty years or more of pedagogical experience, and acquired the qualification category of a teacher methodologist. Also, many parents, aged thirty one-thirty five, have a university degree (bachelor‘s degree) and are curently raising one pre-school child. According to the educators, who participated in the study, opinion, parents lack knowledge and skills on how to deal with difficulties related to the child‘s impulsive behavior, the child‘s emotions, anxiety and increased child‘s activity. Parents stated that they lack following parenting knowledges and skills: difficult adaptation of the child in the pre-school educational institution, obstruction of the child, somatic complaints of the child without a clear medical reason, etc. However, many parents indicated that they have not participated in any parenting skills development and support program. Also, parents faced with the problems of children‘s educating and upbringing , almost never turned to the specialist of the center providing assistance to children and family in Klaipeda city and „Parents line“. It turned out that parents rasing pre-school children tend to improve their parenting skills and knowledge through self – education: they often discuss with other parents, educators, read articles online, and sometimes pedagogical and psychological literature. Quantative research has revealed that pedagogical parenting skills development is often organised by a group educator and speech therapist in pre-school educational institutions. Very rarely- psychologist and quests lecturers, almost never- a special educator. Parents are educated in various forms (group, individual, collective) in educational institutions. But both of them- teachers and parents – indicated that the most acceptable form of parents educating is individual (individual conversations, phone conversations, etc.). Many parents indicated that the pre-school educational institutions partially lack the following modern methods of education: opportunities to participate in virtual lectures and opportunities to observeand participate in virtual parents meetings. Parents also need the educational content about the child‘s achievements and how to solve the child‘s individual problems.