Pacientų, sergančių nepagydoma liga slauga ir empatja paliatyvios pagalbos slaugytojų požiūriu
Petrauskienė, Alina |
Siekiant Lietuvos medicinos sistemoje kokybiškai teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas būtini kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, tinkama infrastruktūra, didelis šeimos narių informuotumas bei jų įsitraukimas į slaugos procesus. Sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai daro teigiamą poveikį nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams. Atsižvelgiant į daugialypį pacientų sveikatos problemų pobūdį, būtina, kad slaugytojai turėtų reikiamų įgūdžių ir kompetencijų, bei gebėtu empatiškai teikti užuojautos reikalaujančią priežiūrą. Tyrimo tikslas. Ištirti pacientų, sergančių nepagydoma, liga slaugą ir empatiją paliatyviosios pagalbos slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimui naudota anoniminė anketinė apklausa, surinkti demografiniai, socialiniai slaugytojų duomenys. Nepagydomų ligonių slaugos slaugytojų klausimyną (Caring For Terminally Ill Patients Nurse Survey) sukūrė 2002 m. Jelio Universiteto mokslininkai: Elizabeth H. Bradley, Laura D. Cramer, Sidney T. Bogardus Jr, Stanislav V. Kasl, Rosemary Johnson-Hurzeler ir Sarah M. Horwitz su tikslu ištirti būdus kaip slaugytojai galėtu gerinti įgūdžius, susijusius su gyvenimo pabaigos priežiūra. Toronto empatijos klausimynas (The Toronto Empathy Questionnaire) buvo sukurtas siekiant suformuluoti įrankį empatijai įvertinti. Taikytas statistinis duomenų apdorojimas ir turinio analizės metodai. Imtį sudarė: 178 paliatyviosios pagalbos slaugytojos, visos moterys. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai ir išvada. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų požiūris į paliatyviąją slaugą buvo teigiamas – dauguma pritarė ankstyvos pagalbos svarbai, jautėsi pasirengę teikti pagalbą nepagydomiems pacientams ir turėjo pakankamai žinių aptarti pagalbos klausimus. Nors empatijos lygis tarp tiriamųjų buvo aukštas, jos skirtumai dažniausiai nebuvo statistiškai reikšmingi, išskyrus sąsajas su darbo stažu ir išsilavinimu. Labiausiai empatijos lygis siejosi su trumpiausia darbo patirtimi ir aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Tarp slaugytojų požiūrio ir empatijos statistiškai reikšmingos sąsajos nenustatyta, išskyrus žemo religingumo grupę. Rezultatai akcentuoja svarbą stiprinti bendravimo su pacientais įgūdžius bei skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarpdisciplininėse komandose, siekiant gerinti paliatyviosios pagalbos kokybę.
In order to provide high-quality palliative care services in the Lithuanian medical system, competent health care specialists, suitable infrastructure, high awareness of family members and their involvement in nursing processes are necessary. Health care professionals, nurses have a positive effect on patients suffering from incurable diseases. Given the multifaceted nature of patients' health problems, it is imperative that nurses have the necessary skills and competencies and the ability to provide empathetic, compassionate care. The purpose of the study. To explore the care and empathy of terminally ill patients from the perspective of palliative care nurses. Research methodology. A quantitative study was carried out. An anonymous questionnaire survey was used for the research, demographic and social data of nurses were collected. The Caring For Terminally Ill Patients Nurse Survey was created in 2002 by Yale University researchers: Elizabeth H. Bradley, Laura D. Cramer, Sidney T. Bogardus Jr, Stanislav V. Kasl, Rosemary Johnson-Hurzeler and Sarah M. Horwitz with the goal of exploring ways nurses can improve skills related to end-of-life care. The Toronto Empathy Questionnaire was developed to formulate a tool to measure empathy. Statistical data processing and content analysis methods were applied. The sample consisted of: 178 palliative care nurses, all women. The research was conducted in accordance with ethical principles. Research results and conclusion. The results of the study showed that the nurses' attitude towards palliative care was positive - the majority agreed with the importance of early help, felt prepared to provide care to terminally ill patients and had sufficient knowledge to discuss care issues. Although the level of empathy among the subjects was high, its differences were mostly not statistically significant, except for correlations with work experience and education. The level of empathy was most associated with the shortest work experience and the highest university education. No statistically significant relationship was found between nurses' attitudes and empathy, except for the low religiosity group. The results emphasize the importance of strengthening communication skills with patients and promoting closer cooperation in interdisciplinary teams in order to improve the quality of palliative care.