Socialinio darbuotojo vaidmens kaita senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigoje pasaulinės pandemijos sąlygomis

Pasaulinės Covid-19 pandemijos paskelbimas neišvengiamai įtakojo socialinio darbo su senais ir pagyvenusiais asmenimis srytį, skatino kelti klausimus apie tai, kokios paslaugos gali padėti išlaikyti senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigos globotinių gyvenimo kokybę, maksimaliai užkirsti kelią virusio plitimui ir galimoms komplikacijoms, kritinėms ligoms bei kiek įmanoma labiau atkurti prarandamus socialinius ryšius. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos sukeltus pokyčius institucinėje globos sistemoje, ženkliai išaugo socialinio darbuotojo reikšmė ir svarba, o įprasti jo gynejo, konsultanto, informatoriaus, patarėjo, tarpininko ir koordinatoriaus vaidmenys įgijo naujų bruožų. Tai lėmė socialinių darbuotojų juntamą įtampą dėl susiklosčiusios „pareigybių dviprasmiškumo“ situacijos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų vaidmens kaitą senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigoje pasaulinės pandemijos sąlygomis. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų ir dokumentų analizė, kokybinis tyrimas (interviu), kokybinės turinio analizės strategija. Tyrimo rezultatai. Pandemijos valdymo sąlygomis senų ir pagyvenusių asmenų riežiūros įstaigose ženkliai pasikeitė socialinių darbuotojų darbo specifika ir pobūdis. Tyrimo duomenys atksleidė, jog tarp socialinių darbuotojų jaučiama įtampa dėl išaugusio darbo krūvio bei motyvacijos stoka. Galima kalbėti apie pandemijos metu išryškėjusias sudėtingas kasdienio darbo sąlygas, kas lėmė socialinio darbuotojo vaidmens kaitą, kuri pasižymėjo pareigybinių nuostatų pokyčiais, neišvengiamu prisitaikymu prie nuolat kintančių aplinkybių, būtinumu atlikti ne tik savo tiesiogines, bet ir kitas su tiesioginiu darbu nesusijusias pareigas. Šalia įprastų socialinių darbuotojų atliekamų vaidmenų senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigoje išryškėjo nauji vaidmenys kaip kad reikalavimų vykdytojas, prižiūrėtojas-tikrintojas, tarpininkas ryšiams su artimaisiais, izoliatorius, pokyčių indikatorius ir kiti svarbūs bei esmingi vaidmenų pokyčiai. Interviu su senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigų vadovais atskleidė, kad pandemijos sąlygomis šiose įstaigose pasireiškė biurokratinių valdymo procedūrų poveikis, nuo pat pirmos karantino dienos staigiai teko inkorporuoti nurodymus „iš viršaus“, kas sutrikdė įprastą įstaigos veiklą. Interviu su globotinių artimaisiais atkreipė dėmesį į problemą, kad globotiniai stipriai išgyveno ryšio ir artumo trūkumą. Tai išryškino dar vieną socialinio darbuotojo vaidmenį, kurį galima pavadinti socialinių ryšių „katalizatoriaus“ vaidmeniu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad socialinio darbuotojo vaidmens pokyčiai vadovų, socialinių darbuotojų ir globotinių artimųjų vertinami skirtingai: vadovai labiau akcentuoja socialinių darbuotojų įgytus gebėjimus ir kompetencijas, pateikdami pozityvų požiūrį, socialiniai darbuotojai reiškia nusivylimą dėl greitos adaptacijos būtinybės, padidėjusių darbo apimčių, globotinių artimieji pastebi, kad socialinis darbas yra labai reikšmingas socialinės tikrovės dėmuo, padedantis palaikyti šiltus ryšius ir plėtoti žmogiškumo jausmą. Tyrimas išryškina etinio elemento svarbą vertinant socialinio darbuotojo vaidmenį. Išvada. Akivaizdu, kad socialinių darbuotojų vaidmuo, dirbant senų ir pagyvenusių asmenų globos įstaigoje pandemijos sąlygomis, keitėsi. Vaidmens kaita vyko tuo požiūriu, kad socialino darbuotojo vaidmuo: 1) išsiplėtė, 2) tapo reikšmingesnis, 3) tapo sudėtingesnis ir apimantis daugiau socialiniam darbuotojui keliamų reikalavimų, 4) tapo kūrybiškiau naudojamas ir taikomas, atsiradus naujoms profesinėms funkcijoms, technologijoms ir poreikiui eksperimentuoti. Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, jog Covid atnešti pokyčiai socialinius darbuotojus paskatino įgyti naujų profesinių gebėjimų, savybių ir kompetencijų, bei atvėrė kūrybiškų darbo metodų ir priemonių taikymo, disciplinos planavimo galimybes, kuriomis pasinaudoti išmokę socialiniai darbuotojai gali efektyviau atlikti darbo funkcijas.

Purpose of the research. The announcement of the global Covid-19 pandemic inevitably affected the field of social work with elderly people and aroused the questions about the possibilities of finding the services which could help to maintain the quality of life of the elderly at nursing homes during Covid-19 pandemic, prevent the spread of virus, avoid possible complications and critical ilnesses, restore the lost „social connections“. Taking into account the changes in the institutional care system due to Covid-19 pandemic, the role and importance of a social worker has increased and his main roles of the advocate, consultant, informant, advisor, mediator, and coordinator gained new features. However, the ambiguity of responsibilities caused the increase of a tension between social workers, working at nursing homes for the elderly. Research methodology. Analisis of scientific literature, analysis of legal acts and documents, qualitative research (interview), strategy of qualitative content analysis. Conclusions of the research. The research reveals that under the conditions of „pandemic management “, social workers routine have noticeably changed. Despite the fact that most social workers have been rewarded for working at tough circumstances, there still is tension and lack of motivation among them. It is important to note that difficult daily working conditions led to a shift in the role of the social worker at nursing homes for the elderly. In addition to the usual social workers‘ roles, new ones have emerged, such as executor, caregiver, liaison officer, isolator, change indicator and other important and substantial roles. Interviews with the managers of nursing homes for the elderly revealed that bureaucratic management procedures in these institutions had been affected by the pandemic, and that "top-down" instructions had to be incorporated abruptly from the first day of quarantine announcement. The interviews with clients‘ relatives highlighted the problem of severe lack of connection and closeness which clients experienced at nursing homes during pandemic. This distingushed the new role of the social worker, which can be called the role of a “catalyst” for social relations. The research indicated that three groups of interview participants (nursing home managers, social workers and clients‘ relatives) evaluates the shift in social workers role at nursing home during global pandemic differently. Nursing home managers highlights a positive attitude toward social workers role during Covid-19 pandemic, values the skills and competencies acquired by social workers. Social workers express frustration due to the need of rapid adaptation to the new circumstances, increased workload, constant stress. The relatives of the clients of nursing homes note that social work is a very important part of social reality, social worker helps in maintaining warm relationships and developing a sense of humanity. The study highlights the importance of the ethical element in assessing the role of the social worker. It is clear that due to Covid pandemic the role of social workers at nursing home for the elderly has changed. The interviews‘ with social workers data revealed that the role of the social worker has become more complex, significant, and meaningful, with an even greater moral emphasis. The shift in the role of social workers at nursing homes for the elderly in the conditions of a pandemic has opened up the opportunities for the application of creative work methods and tools and discipline planning, which can be used by trained social workers to perform work functions more efficiently. Moreover, according to the interview with nursing home managers and clients‘ relatives, in the face of Covid pandemic, workers acquired new professional skills, attributes and competencies.