Socialinio pedagogo ir šeimos socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymas teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikams

Temos aktualumas. Šiuo metu plačiai diskutuojamas 2018 m. įsigaliojęs Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad įstatyme numatyta tėvų ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimo pareiga vaiko teisių užtikrinimo srityje būtų abipusė. Vadovaujantis šiuo įstatymu atsiranda galimybė teikti sustiprintą pagalbą šeimai, vaikams, tiek ir jų tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant kokybiškos kompleksinės pagalbos teikimą. Todėl tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bei specialistų dirbančių skirtingose institucijose ir siekiančių tų pačių tikslų bendradarbiavimo valdymas yra labai svarbus. Socialinis darbuotojas dirbantis su socialinės rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis ir jų vaikais bendradarbiaudamas su mokyklos socialiniu pedagogu gali tikslingai ir kokybiškai teikti pagalbą vaikui. Temos ištirtumas. Mokslinėje literatūroje socialinių darbuotojų bei socialinių pedagogų funkcijas bei veiklos turinį nagrinėja G. Kvieskienė (2006, 2007), I. Leliūgienė ir kt. (2006, 2007), J. Černeckienės (2007), N. Večkienė (2010), J. Buzaitytė-Kašalynienė, E. Liaudginaitė-Zamalienė (2012), A. Mažionienė (2014), B. Švedaitė – Sakalauskė (2014) ir kt., E. Jezerskytė ir V. Žydžiūnaitė (2015) bei kiti autoriai. Bendradarbiavimo valdymą tarp socialinio sektoriaus specialistų tyrė S. Ališauskienė ir kt. (2007), J. Ruškus (2013). Lietuvoje atlikta nedaug tyrimų socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymo srityje. Užsienio mokslininkai tiriantys socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo veiklą: B. Kraus ir S. Hoferkova (2016) analizuoja socialinį darbą ir socialinės pedagogikos santykio vystymąsi; Socialinio pedagogo veiklą Rumunijos mokyklose tyrė autorius L. Ezechil (2013); D. Zaviršek (2015) nagrinėjo socialinį darbą Rytų Europoje, apžvelgė istorinius, ekonominius, socialinius skirtumas. S. Kirkwood ir kt. (2017) atliko socialinio pedagogo veiklos vertinimą Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo problema: Siekiama išsiaiškinti, kaip vyksta socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymas teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikams. Pagrindinis probleminis klausimas kokios socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymo sritys? Koks yra siekiamas ir pasiektas specialistų bendradarbiavimo rezultatas? Kaip valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, motyvacija ir kontrolė pasireiškia bendradarbiavimo valdyme siekiant bendro tikslo? Darbo objektas. Socialinio darbuotojo bei socialinio pedagogo bendradarbiavimo valdymas teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikui yra šio darbo tyrimo objektas. Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymo galimybes teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikams. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo bendradarbiavimo valdymą. 2. Įvertinti socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo valdymo situaciją, teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikams. 3. Empiriškai įvertinti socialinio darbuotojo bei socialinio pedagogo bendradarbiavimo valdymo galimybes, teikiant pagalbą socialines rizikas išgyvenančių šeimų vaikui . 4. Pateikti rekomendacijas socialinio darbuotojo bei socialinio pedagogo bendradarbiavimo valdymo tobulinimui. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa raštu. Visi surinkti duomenys buvo užkoduoti ir apdoroti statistinės analizės paketu SPSS 17,0, o jo rezultatai pavaizduoti programa Microsoft Office Excel 2016 ir Microsoft Office Word 2016. Darbe pateikiama surinktų duomenų aprašomoji statistika bei statistinės analizės rezultatai. Kadangi tyrimo duomenys nebuvo pasiskirstę pagal normaliąją kreivę, taikyti neparametriniai statistinės analizės kriterijai: ranginio tipo duomenų trijų grupių palyginimui – Kruskal-Wallis kriterijus, o priklausomybės ryšiams tarp dviejų veiksnių nustatyti – Spearmano koreliacijos koeficientas. Siekiant nustatyti, kokius statistinius metodus tikslinga taikyti gautų duomenų atveju, įvertintas Kolmogorovo – Smirnovo kriterijus. Patvirtinta, jog kintamųjų skirstinys nėra panašus į normalųjį, kadangi gautas reikšmingumo lygmuo p yra mažesnis nei nustatytasis (0,00<0,05). Gauti rezultatai leido daryti išvadą, jog surinktų duomenų analizei taikytini neparametriniai statistiniai metodai (Rupšienė, Rutkienė 2016). Poveikiui tarp specialistų amžiaus bei darbo stažo sąsajos su bendradarbiavimo rezultatų vertinimu, socialinio darbo, socialinio pedagoginio darbo stažo sąsajos su asmenine motyvacija bendradarbiavimui, įvertinimui buvo pasirinktas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Tarp stebėtų kintamųjų nėra ryšio jei r = 0. Jei 0 < r ≤ 0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3 < r ≤ 0,5 – silpnas ryšys, 0,5 < r ≤ 0,7 – vidutinio stiprumo ryšys, 0,7 < r ≤ 0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9 < r ≤ 1 – labai stiprus ryšys. Statistinis reikšmingumas žymimas raide „p“ (angl. probability). Koreliacija šiame tyrime laikoma statistiškai reikšminga, jei p < 0,05. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodologija, rezultatai, diskusija, literatūros sąrašas bei priedai. Prieduose pateikiamas empirinio tyrimo instrumentas – klausimynas, ir statistinio tyrimo rezultatai. Darbe yra pateikti 27 paveikslai ir 7 lentelės. Tyrimo rezultatai: Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo pagrindinis bendradarbiavimo tikslas yra užtikrinti vaiko gerovę ir jo geriausius interesus. Pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia bendradarbiavimo valdymas yra pagalba šeimai ir vaikui nustačius esamus rizikos veiksnius bei pagalba sprendžiant iškilusias šeimos socialines problemas. Dažniausia problema, su kuria susiduria specialistai bendradarbiaujant – nėra įtvirtintos bendros bendradarbiavimo tvarkos. Remiantis apklausos rezultatais didžiausiomis bendradarbiavimo valdymo kliūtimis, socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų nuomone, yra: bendradarbiavimo tvarkos, metodinių rekomendacijų, veiklų koordinavimo trūkumas, veiklos tęstinumo nebuvimas. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad bendradarbiavimas socialiniams darbuotojams ir socialiniams pedagogams padėjo pasiekti daugelį tikslų. Valdant bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų procesą, pavyko kompleksiškai išspręsti šeimos/vaiko socialines problemas, sumažinti jų socialinę atskirtį. Išvados: Trumpai aptariant tyrimo išvadas tikslinga paminėti, kad socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų nuomone, pagrindiniai juos bendradarbiauti išoriškai motyvuojantys veiksniai – tai oficialūs įpareigojimai. Įstatyminė bazė, reguliuojanti bendradarbiavimą ir jo valdymą tarp socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo yra sukurta, pagrindinės skirtingų vaiko gerovės institucijų specialistų atsakomybės yra tiekti pagalbą vaikui ir šeimai vaiko gerovės srityje ir bendradarbiauti tarpinstitucinėse komandose. Dauguma apklaustų specialistų taip pat nurodė didelį bendradarbiavimo poreikį padedant vaikui mokytis: teikiant pagalbą mokyklos nelankantiems, pamokas praleidinėjantiems vaikams, taip pat padedant, jei vaikas patiria patyčias, turi mokymosi sunkumų ar specialiųjų poreikių. Tiriant bendradarbiavimo organizavimą apklaustų specialistų požiūriu gauti rezultatai rodo, kad dažniausiai yra pasirenkama nuotolinio bendradarbiavimo forma, bendravimo būdai, t. y. kur kas dažniau susirašinėjama, kalbamasi telefonu. Taip pat pastebimos problemos, susijusios su darbo organizavimu ir jo specifika – tai dideli darbo krūviai, didelis dokumentacijos kiekis, specialistų laiko trūkumas. Veiksniai, socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų nuomone, stiprinantys asmeninę motyvaciją bendradarbiavimui: paslaugų kokybės siekimas, asmeninis profesionalus interesas pažinti vaiko poreikius ir juos kuo geriau tenkinti, juos džiugina vaikų pasiekimai, sąlygoti bendradarbiavimo proceso. Specialistai išreiškė poreikį patobulinti savo komunikavimo gebėjimus, įgyti planavimo įgūdžių, taip pat teisinių žinių. Jų teigimu, reikėtų daugiau informacijos apie galimas paslaugas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas bei šių paslaugų kokybės vertinimo metodus. Iš šių trijų specialistų grupių socialiniai pedagogai dažniausiai teigė, kad juos demotyvuoja didelis darbo krūvis, netinkamos sąlygos bendradarbiavimui, tęstinumo ir bendradarbiavimo veiklų koordinavimo nebuvimas. Iš šių specialistų labiausiai patenkinti savo darbo sąlygoms buvo atvejo vadybininkai.

Relevance of the topic. Currently there is a wide debate in The Law on the Protection of the Rights of the Child entered into force. The purpose of this law is to ensure that the obligation of cooperation between parents and specialists providing education, health care or other assistance in the field of child rights is mutual. Under this law, it is possible to provide enhanced family support to both the child and his / her parents who have been in a crisis, providing quality complex assistance. Coordinated provision of services is planned with full consideration of the needs of children and their parents (carers, caregivers), the provision of child welfare is not accompanied by individual but mutually agreed educational, social and health services. Therefore, interinstitutional cooperation and management of cooperation between professionals working in different institutions and pursuing the same goals is very important. A social worker working with families at risk of social risk and their children in cooperation with a school social pedagogue can provide targeted and quality support to the child. Topic exploration. In the scientific literature, the functions and content of social workers and social pedagogues are analyzed by G. Kvieskienė (2006, 2007), I. Leliūgienė and others. (2006, 2007), J. Černeckienė (2007), N. Večkienė (2010), J. Buzaitytė-Kašalyniene, E. Liaudginaitė-Zamaliene (2012), A. Mažionienė (2014), B. Švedaitė - Sakalauskė (2014) et al., E. Jezerskytė and V. Žydžiūnaitė (2015) and other authors. S. Ališauskienė and others investigated the cooperation between social sector specialists. (2007), J. Ruškus (2013). In Lithuania, there has been little research in the area of social pedagogue and social worker cooperation management. Foreign scientists study the activities of social pedagogue and social worker: B. Kraus and S. Hoferkova (2016) analyse social work and the development of the relationship between social pedagogy; The activity of a social educator in Romanian schools was investigated by the author L. Ezechil (2013); D. Zaviršek (2015) analysed social work in Eastern Europe, reviewed historical, economic, social differences and analysed the current migration problem; S. Kirkwood et al. (2017) conducted a social pedagogue performance assessment in the UK. The research problem: The aim is to find out how the management of social pedagogue and social worker co-operation is provided by aiding children of families experiencing social risks. The main problematic issue is the areas of governance of social pedagogue and social worker cooperation? How does the goal of cooperation work? What is the result of the desired and achieved cooperation between professionals? Research object: The management of social worker and social pedagogue cooperation in aiding the child of families at risk of social risks is the subject of this study. The aim of the research work is to reveal the possibilities of social cooperation between social educator and social worker in aiding children of families at risk of social risks. To achieve the goal, the following research tasks have been presented: 1. Theoretically substantiate the management of social worker and social pedagogue cooperation. 2. To evaluate the situation of social pedagogue and social worker cooperation management by aiding children of families experiencing social risks. 3. Empirically evaluate the possibilities of managing social worker and social pedagogue cooperation by aiding the child of families experiencing social risks. 4. To make recommendations for improvement of cooperation between social worker and social pedagogue. Research methods. Theoretical- analysis of scientific literature. Empirical - written questionnaire. In order to assess the peculiarities of social pedagogue and social worker cooperation in aiding school age children, the study was conducted social workers and social educators of Klaipeda city have been questioned. The written questionnaire was placed on the webpage www.apklausa.lt and sent to the research participants by email. The research data were analysed with SPSS 17.0 and results were depicted with Microsoft Office Excel 2016 and Microsoft Office Word 2016. The work presents descriptive statistics of the collected data and results of statistical analysis. Since the study data were not distributed according to the normal curve, the non-parametric criteria for statistical analysis were applied: the benchmark data for three groups comparison - the Kruskal-Wallis criterion, and the relationship between the two factors - the Spearman correlation coefficient. The results obtained are statistically significant if the calculated value of the criterion p is below the significance level α = 0.05. Structure: introduction, literature review, research methodology, results, discussion, references and appendixes. The appendix contains an empirical research instrument - a questionnaire. Paper contains 27 pictures and 7 tables. Main conclusions: The quantitative study and the analysis of the results revealed that the main goal of the collaboration between the social educator and the social worker is to ensure the child's well-being and best interests. The main areas of cooperation management are helping the family and the child identify the existing risk factors and helping to solve the family's social problems. The most common problem faced by professionals in collaborating is the lack of common arrangements for cooperation. The most effective forms of co-operation are those in the form of direct contact: personally, at meetings or during a case management meeting, with the help of an aid plan. According to the survey results, the greatest obstacles to cooperation management, social workers and social pedagogues, are lack of cooperation, methodological recommendations, lack of coordination of activities, lack of business continuity. Analysis of research data revealed that collaboration with social workers and social educators helped to achieve many goals. The most important thing is that we managed to solve the social problems of the family / child in a complex way and to reduce their social exclusion.