Suaugusiųjų psichologinės gerovės sąsajos su psichologiniu lankstumu ir atjauta sau
Kaziliūnaitė, Ieva |
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad šiuolaikinis pasaulis pasižymi didėjančiu neapibrėžtumu, nestabilumu ir nuolatine kaita. Šiame kontekste vis daugiau dėmesio skiriama vidiniams individo psichologiniams ištekliams, padedantiems palaikyti emocinę pusiausvyrą ir psichologinę gerovę. Tyrimai rodo, kad tokie veiksniai kaip psichologinis lankstumas ir atjauta sau gali reikšmingai prisidėti prie gebėjimo susidoroti su iššūkiais ir padėti išlaikyti vidinį stabilumą. Šio darbo tikslas - atskleisti suaugusiųjų psichologinės gerovės sąsajas su psichologiniu lankstumu ir atjauta sau. Šiame darbe naudoti instrumentai: Atjautos sau skalė, Daugiamatis Psichologinio lankstumo klausimynas, Psichologinės gerovės skalė, sociodemografiniai klausimai. Iš viso tyrime dalyvavo 241 tyrimo dalyvis. Išvados: analizuojant psichologinės gerovės komponentus, paaiškėjo, kad vyrai pasižymi stipriau išreikštu aplinkos valdymu ir gyvenimo tikslo turėjimu negu moterys. Tuo tarpu vertinant psichologinio lankstumo komponentus, reikšmingų lyčių skirtumų nenustatyta. Tiriant atjautos sau komponentus, nustatyta, kad vyrai labiau išreiškia dėmesingą įsisąmoninimą, o moterys - perdėtą susitapatinimą. Psichologinio lankstumo komponentai statistiškai reikšmingai koreliuoja su dauguma psichologinės gerovės komponentų. Stipriausios sąsajos nustatytos tarp vertybių, įsipareigojimo veikti ir savęs priėmimo bei teigiamų santykių su kitais. Dauguma atjautos sau komponentų taip pat statistiškai reikšmingai koreliuoja su psichologinės gerovės komponentais. Stipriausios teigiamos sąsajos nustatytos tarp dėmesingo įsisąmoninimo ir savęs priėmimo bei aplinkos valdymo, o neigiamos sąsajos tarp savikritiškumo, izoliacijos ir perdėto susitapatinimo. Regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad atjauta sau žymiai stipriau prognozuoja psichologinę gerovę nei psichologinis lankstumas. Psichologinę gerovę iš atjautos sau komponentų labiausiai prognozavo didesnis dėmesingas įsisąmoninimas bei mažesnė savikritika ir izoliacija, o iš psichologinio lankstumo komponentų - vertybės ir priėmimas.
In recent years, the modern world has increasingly been characterized by uncertainty, instability, and constant change. Within this context, greater attention is being paid to internal psychological resources that support emotional balance and psychological well-being. Research suggests that psychological flexibility and self-compassion are important protective factors that help individuals cope with challenges and maintain inner stability. The present study aimed to examine the associations between psychological well-being, psychological flexibility, and self-compassion in adulthood. The instruments used included the Self-Compassion Scale (SCS), the Multidimensional Psychological Flexibility Inventory (MPFI-24), the Psychological Well-Being Scale (PWB), and a sociodemographic questionnaire. The study sample consisted of 241 participants. Conclusions. The results showed that men scored significantly higher than women in environmental mastery and purpose in life, while no significant gender differences were observed in psychological flexibility components. Regarding self-compassion, men reported higher levels of mindfulness, while women demonstrated greater over-identification. Psychological flexibility components were significantly associated with various dimensions of well-being, with the strongest correlations found between values, committed action, self-acceptance, and positive relations with others. Similarly, self-compassion components were significantly associated with psychological well-being. Mindfulness was most strongly and positively associated with self-acceptance and environmental mastery, while self-judgment, isolation, and over-identification showed significant negative correlations with several well-being components. Hierarchical regression analysis revealed that self-compassion was a stronger predictor of psychological well-being than psychological flexibility. Among self-compassion components, higher levels of mindfulness and lower levels of self-judgment and isolation were the strongest predictors. Among psychological flexibility components, values and acceptance emerged as the most important predictors of well-being.