Mokinių emocijų raiška fizinio ugdymo pamokose iki Covid-19 pandemijos ir jos laikotarpiu

Mokinių emocijos – vaidina labai svarbų vaidmenį. Vaikams augant ir bręstant keičiasi ir jų emocionalumas. Dažnai jis sprendimus priima pasikliaudamas emocijomis. Socialinis emocinis mokymasis nurodo platų įgūdžių, požiūrio ir elgesio spektrą ir gali turėti įtakos mokinio sėkmei mokykloje ir gyvenime. Tokie įgyti įgūdžiai, kaip kritinis mąstymas, emocijų valdymas, darbas konfliktinėse situacijose, gali turėti įtakos akademinei sėkmei, įsidarbinimo galimybėms, santykiams bendruomeniniame gyvenime. Emocijų raiška – tai subjektyvaus santykio su aplinka, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimo raiška, kuri pasireiškia mimika ir kitais išoriniais judesiniais bei pakitusio balso ir šnekos ženklais. Kiekvienai emocijai būdingas savitas išorinės raiškos modelis, jos atspindi psichofiziologinius režimus, kurie savo ruožtu seka ir nukreipia juos, moduliuodami elgesį, atskleisdami glaudų ryšį tarp emocijų ir elgesio. Fizinio ugdymo pamoka - viena iš pagrindinių ugdymo įstaigos atsakomybių, padedančių gerinti vaiko fizinį aktyvumą ir ilginti jo gyvenimo trukmę. Pamokos metu vyraujančios emocijos, tokios kaip malonumas, nuobodulys, pyktis, pasididžiavimas ir gėda, yra struktūriškai susijusios, bet tuo pačiu ir skirtingos emocijos, kurios priklausomai nuo mokinių sėkmių ar nesėkmių, padidina ar mažina sportinius rezultatus. Kitaip tariant, šios emocijos, pasireiškiančios pamokų metu, yra laikomos svarbiausiais mechanizmais, skatinančiais arba slopinančiais tiek teigiamus, tiek neigiamus mokinio fizinio ugdymo rezultatus. Pandemija - yra glaudžiai susijusi su visuomenės sveikatos problemomis ir gali turėti traumuojančią įtaką žmonių psichologinėms funkcijoms. Tokia situacija ypač įtakoja vaikus, kurių pažeidžiamumas priklauso nuo pažinimo ir emocinio išsivystymo lygio. Vaikai kaip ir suaugusieji buvo izoliuoti nuo socialinio gyvenimo. Toks atskyrimas nuo kasdienės veiklos turėjo neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Tyrimo tikslas - ištirti mokinių (5-8 klasių) emocijų raišką fizinio ugdymo pamokose iki Covid-19 pandemijos ir jos laikotarpiu. Tyrimo metodai: mokslinė ir metodinė literatūros analizė. Atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimai, statistinė duomenų analizė. Tyrimo organizavimas. Siekiant nustatyti 5-8 klasių mokinių dažniausiai pasireiškiančius teigiamas ir neigiamas emocijas fizinio ugdymo pamokose bei atskleisti šių emocijų raiškos skirtumus ir panašumus tarp lyčių skirtingu laikotarpiu (prieš Covid-19 pandemiją ir jos metu) buvo atlikta anoniminė apklausa anketavimo metodu, kai vertinamos mokinių emocijos prieš pandemiją ir pusiau struktūruotas interviu, kurio metu buvo vertinamos mokinių emocijos pandemijos metu. Tyrimas vyko 2022 metų sausio ir vasario mėnesiais. Kiekybinio tyrimo imtį sudarė 314 respondentų. Kokybinio tyrimo imtį sudarė 30 respondentų. Tyrimo rezultatai. Kiekybinio tyrimo rezultatai iki Covid-19 pandemijos laikotarpio parodė, kad 5-8 klasių mokiniai prieš fizinio ugdymo pamokas dažniausiai patiria malonias emocijas – džiaugsmą ir pasitenkinimą sportine veikla. Lyginant mokinių patiriamas emocijas lyties aspektu nustatyta, kad daugiau merginos (79,1 proc. ir 27,5 proc.) nei vaikinai (66,5 proc. ir 19,3 proc.) labai dažnai išgyvena emocijas santykyje su kitais mokiniais ir po nesėkmingos fizinio ugdymo pamokos. Palyginus mokinių patiriamas emocijas pagal klases, nustatyta, kad 5 klasės mokiniai daugiausiai patiria įvairias emocijas per fizinio ugdymo pamokas. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad pasikeitus fizinio ugdymo pamokų organizavimui, įvykus Covid-19 pandemijai, mokiniai dažnai jautėsi nusivylę ir neturėjo motyvacijos sportuoti. Jie susidurdavo su tokiomis kliūtimis kaip tinkamo inventoriaus neturėjimas, per mažai kambaryje vietos pratimams atlikti, sunku susikaupti dėl šeimos narių ir pašalinių trukdžių. Apie patirtas emocijas pandemijos metu daugiausiai su draugais kalbėdavosi merginos (n = 8) nei vaikinai (n = 5). Nustatyta, kad daugiausiai mokinių (n = 24) mažai bendraudavo nuotoliniu būdu su mokytoju.

Student emotions play a major role. As children grow and mature, their emotionality also changes and their decisions often become emotion-based. Social and emotional learning refers to a wide range of skills, attitudes, and behaviours and can affect a student’s success in school and life. Acquired skills such as critical thinking, emotion management, working in conflict situations could affect academic success, employment opportunities, and relationships in community life. Emotional expression is the expression of established subjective relationship with the environment, other people, and oneself, which manifests itself through facial expressions and other external signs of gesture and altered voice and speech. Each emotion has its own distinctive pattern of external expression, reflecting psychophysiological characteristics that in turn follow and direct them modulating behaviour, revealing a close connection between emotions and behaviour. Physical education lesson is one of the main responsibilities of an educational institution, facilitating the improvement of children’s physical activity and increasing their life expectancy. Emotions predominant during the lesson, such as pleasure, boredom, anger, self-pride, and shame, are structurally related but at the same time are different emotions that increase or decrease athletic performance depending on the students’ successes or failures. In other words, these emotions, experienced in lessons, are the key mechanisms promoting or inhibiting both the positive and the negative outcomes of a student’s physical education. The pandemic is strongly intertwined with the public health issues which may have an adverse effect on people's psychological functions. This situation particularly affects children, whose vulnerability depends on the level of cognitive and emotional development. Children, just like adults, were in social isolation and such withdrawal from daily activities had a negative impact on their mental health. The aim of the research is to analyse the emotional expression of students in Form 5-8 in physical education lessons before and during the Covid-19 pandemic. Research methods: scientific and methodological literature analysis, quantitative and qualitative research, and statical data analysis. Research organisation. In order to identify the most common positive and negative student emotions in Form 5-8 in physical education lessons and to discuss any gender-based differences and similarities in the expression of these emotions at different times (before and during the pandemic), the research had an anonymous survey conducted by means of a questionnaire to assess the student emotions before the pandemic and a semi-structured interview to assess the student emotions during the pandemic. The research was conducted in January and February of 2022. The quantitative research sample consisted of 314 respondents and the qualitative research consisted of 30 respondents. Research results. The quantitative research results until the Covid-19 pandemic showed that before physical education lessons students in Form 5-8 usually experience pleasant emotions, i.e., joy and sport satisfaction. Having compared the gender differences in student emotions, it was found that girls (79.1% and 27.5%) more than boys (66.5% and 19.3%) very often experience emotions in relation to other students and after an unsuccessful physical education lesson. Having analysed the student emotions by class, the results showed that the fifth form students experience different emotions the most in physical education lessons. The qualitative research results during the Covid-19 pandemic showed that due to changes in the organization of physical education lessons, students often felt disappointed and unmotivated to exercise. They had a range of obstacles, such as lack of proper equipment, too little room to exercise at home, difficulty focusing due to family members and outside disruptions. Girls (n = 8) more than boys (n = 5) shared their emotions with the friends during the pandemic. It was found that the majority of students (n = 24) had little online communication with their teacher.